2. Veidrodžio dėsnis
(Kas viduje – tas ir išorėje)
Visata nuolat kalba su mumis per atspindžius. Visa, ką patiriame savo išoriniame pasaulyje – žmonėse, situacijose, santykiuose, net kūno pojūčiuose – yra mūsų vidinio pasaulio veidrodis. Veidrodžio dėsnis sako: niekas nevyksta tau – viskas vyksta per tave ir tau. Išorinė realybė atspindi tavo vidinius įsitikinimus, emocijas, žaizdas, lūkesčius, net pasąmonines programas. Kai viduje esi taikoje – pasaulis tau tampa taikus. Kai viduje maištas, pyktis ar skausmas – tai grįžta iš išorės kaip pamoka ar signalas.
Kaip tai pasireiškia?
- Jei kritikuoji kitus – gal tavyje veikia stiprus vidinis kritikas?
- Jei tave erzina kito žmogaus emocionalumas – gal pats neleidi sau išreikšti emocijų?
- Jei bijai, kad „jis tavęs niekada neves“ – galbūt tu pati netiki, kad esi verta meilės ir įsipareigojimo?
- Jei kiti žmonės nuolat nepaiso tavęs – gal tu pats negerbi savo vidinio balso?
Išorė visada parodo tai, ką pats nori, slepi ar bijai pamatyti. Ji nebaudžia – ji moko ir rodo.
Veidrodžio dėsnis moko:
-
prisiimti atsakomybę už savo realybę;
-
nesiskųsti, o įsižiūrėti;
-
atsisakyti aukos pozicijos – ir rinktis kūrėjo sąmonę;
-
suvokti, kad pokyčiai prasideda tavyje ir, kai pakeiti savo vidų, vaizdas pasikeičia išorėje.
Visata myli tave. Ir kai tu negali pažvelgti į savo vidų – ji atsiunčia žmones, situacijas, veidrodžius, kurie parodo, kas ten slepiasi. Tai gali būti švelnu, o kartais – labai skausminga. Bet būtent skausmas dažnai pažadina sąmoningumą. O tik pažinęs save – pradedi tikrai gyventi.
Paaiškinimas
Pagal Veidrodžio dėsnį, viskas, ką tu jauti, matai ar projektuoji į kitą žmogų, yra tavo vidinio pasaulio atspindys.
Bet čia yra subtili detalė.
Jei tu galvoji ir jauti nuoširdžiai, kad jis tau patinka, tai reiškia, jog tavo viduje atsirado meilės, švelnumo, traukos vibracija.
Kadangi energija visada ieško atitikmens, šios vibracijos iš tiesų pasiekia tą žmogų – net jei jis to nesuvokia sąmoningai.
Tačiau jo reakcija priklauso nuo jo paties būsenos:
-
💫 Jei jis yra atviroje, harmoningai rezonansuojančioje būsenoje – jis pajus tą patį: simpatiją, šilumą, trauką.
Gali atrodyti, kad jūs seni pažįstami, nes abu leidžiate jausmams laisvai tekėti ir jie natūraliai rezonuoja.
-
🌪️ Jei jis yra uždarytas, bijo savo jausmų ar turi vidinių blokų – tavo vibracija gali jį sukrėsti, išgąsdinti ar net pastumti nuo tavęs, nes ji išjudina tai, ką jis slepia.
Tu į šį santykį eini su šviesa. Jis slepia savo šešėlį.
Esmė
-
Tu visada sukuri energetinį rezonansą, bet ne visada žmogus jį sąmoningai atspindi.
-
Veidrodžio dėsnis nėra tiesioginis atkartojimas – o veikiau energetinis atitikimas: tu matai tai, kas tavo viduje egzistuoja (meilė, baimė, trauka, atstūmimas ir pan.).
Pavyzdžiai
Jei galvoji:
„Man jis labai patinka, bet turbūt jam aš nepatinku“ –
tada iš tavęs eina mišri vibracija: meilė + abejonė. Ir žmogus jaus kažką, bet nesupras ką – todėl bus neaiškumas ar pasyvumas.
O jei mintis tokia:
„Man patinka jo energija, aš siunčiu jam šviesą, meilę be lūkesčio“ –
tada siunčiama gryna vibracija, ir žmogus ją pajus kaip ramų, traukiantį švelnumą.
Svarbiausia
Nepaisyk, ką matai ar jauti kitame žmoguje – pykčio, pavydo ar kitą emociją – pirmiausia paklausk savęs:
„Ar aš leidžiu sau tai jausti?“
Kai priimi visus jausmus be vertinimo, veidrodžiai aplink tave keičiasi.
Žmonės tampa švelnesni, atviresni, o iš pasaulio grįžta daugiau meilės.
Kuo labiau tampi sąmoningas savo jausmuose, tuo aiškesnius ir harmoningesnius atspindžius matai iš pasaulio.
Tuomet Veidrodžio dėsnis tampa ne iššūkiu, o pagalbininku – rodantis, kur tavo šviesa jau spindi, o kur dar kviečia būti švelnesnei sau.
Atmink: Kai myli save, pasaulis tave atspindi taip pat. Ir čia norisi įterpti frazę iš Paulo Coelho knygos „Alchemikas“ "Kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą. Tu nori ir į tavo gyvenimą ateis žmonės kurie rodys tavo skausmą, negalią, traumas, blokus kad tu pasiektum tai ko tu nori.
Žymos: #PasaulioVeidrodis #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #VidinisBalsas #SielosKelias #SielosVedliai #Kritika