„SAUGI ERDVĖ SAVĘS PAŽINIMUI“
Praktiškai – dar kuriama !
Energetiškai – kvietimas Jums sugrįžti vėliau!
Daug metų ir aš ėjau šiuo keliu – ir vis dar einu, kaip ir jūs. Skirtumas tik tas, kad kiekvienas einame savo laiku ir savo tempu. Kaip mokykloje: vienas jau baigė dvyliktą klasę, o kitas dar tik žengia į pradinuko suolą. Toks yra žmogaus evoliucijos kelias.
Čia nereikia bėgti. Čia svarbu sustoti, o tik tada lėtai judėti pirmyn. Kuo lėčiau eini, tuo toliau ir greičiau nueini.
Kai aš ėjau savo keliu, man labai trūko palaikymo. Iš šio poreikio ir gimė ši mano iniciatyva. Todėl noriu, kad žinotum – aš visada esu šalia.
Šioje erdvėje dalinuosi savo patirtimi ir praktikomis.
Ar žinote, ko žmonės bijo labiausiai?
Suklysti, sugadinti ir būti nubausti per praradimus. Tai baimės, kurios neleidžia judėti pirmyn. Jos veikia tarsi vidinio vaiko, kuris kažkada buvo baudžiamas už klaidas ar „sugadinimus“, tylus kerštas suaugusiam žmogui.
O jeigu pasakyčiau, kad jūs niekada nieko nesugadinote, nesulaužėte ir nieko nepraradote?
Dažnai šios baimės net nėra jūsų. Jas perdavė suaugę žmonės, kurie patys gyveno stiprioje baimėje. Jūs negalite nei sugadinti, nei pataisyti ar išgelbėti kito žmogaus – galite tik save.
Kūnas taip pat yra sąmonė. Kai jį pamilstate ir juo pasitikite, jis pats pradeda save gydyti. Tačiau tam reikia pagalbos – paleisti senas energijas: baimes, įpročius ir įsitikinimus, kurie kažkada, ten ir tada, buvo į jus sudėti kitų, dar labiau traumuotų žmonių. Jie to nedarė iš pykčio. Jie tiesiog per savo skausmą nematė jūsų skausmo.
Toks ir yra žmogaus evoliucijos kelias – iš išgyvenimo į gyvenimą.
Viskas prasidėjo ten, vaikystėje.
Kai žmogus auga nesaugioje aplinkoje, kur reikia „skenuoti“ kiekvieną garsą, kiekvieną nuotaikos pokytį, nes šalia esantys suaugusieji gyveno įtampoje ar chaose. Vaikas auga emociškai prisirišęs prie mamos jausmų. Šis nesaugumo jausmas gali išlikti ne vienerius metus – tol, kol jis neatpažįstamas ir neišgyvendinamas.
Žmogus yra sutvertas taip, kad jei jo viduje daug skausmo, jis pasaulį mato per skausmo filtrą. Per savo skausmą jis nebemato kitų žmonių skausmo.
Žmogus dažnai jaučiasi nesaugus pasaulyje ne todėl, kad pasaulis iš tiesų yra nesaugus, o todėl, kad taip buvo išmokta jį matyti. Pirmasis pasaulio vaizdas susiformuoja šeimoje – per mamos ir tėčio santykį, per tai, kaip jie vienas su kitu elgėsi, kaip kalbėjo ar tylėjo, kaip sprendė konfliktus ir kaip kūrė artumą. Mažam vaikui mamos ir tėčio santykis buvo = pasauliui. Pasėdėkite ramiai ir apmastykite kokią neramia situacija dabartyje, jūsų galvoje pradės suktis mintys apie situacijas vaikystėje. Tos situacijos, nebūtinai bu panašios, bet emocijos ir skausmas patirtas ten ir čia bus tie patys.
Vaikas pasaulį mato per mamos ir tėčio santykius, o kartais dar labiau – per mamos požiūrį į tėtį: per tai, kaip ji jį vertino, bijojo ar juo pasitikėjo. Taip pat per mamos požiūrį į save – į savo vertę, moteriškumą ir gyvenimą. Iš šių patirčių viduje susiformuoja bazinis jausmas: ar man saugu, ar galiu pasitikėti, ar būsiu palaikytas.
Vėliau šis vidinis jausmas persikelia į visą gyvenimą – į santykius, darbą, pinigus, kūną ir sprendimus. Kol šis skausmas lieka pasąmonėje kaip programa ar įprotis, o kūne – kaip skausmo atmintis, žmogaus reakcijos į pasaulį kyla iš baimės. Tik viduje sveikas žmogus pasaulį ima matyti ne per grėsmę, o per galimybes ir perspektyvas.
Ši erdvė skirta tiems, kurie jaučia poreikį pažvelgti giliau į save – į pasąmonę, kurioje dažnai slypi jausmai, emocijos, programos, blokai, įpročiai, įsitikinimai ir kitos vidinės būsenos, trukdančios gyventi lengviau ir laisviau, per meilę, o ne per kančią.
Ši erdvė – tai savarankiškas savęs pažinimo procesas. Tai lėtas, bet gilus darbas per pasąmonę. Leisdami sau eiti vis giliau ir giliau, jūs artėjate prie tikrojo savęs pažinimo. Čia siela prisimena: „Kas aš esu.“
Pasąmonė - Sąmonė - Gyvenimas
Darbas su savimi vyksta per tekstus ir praktikas. Jūs jau žinote kad pirma buvo žodis. Žodis per tekstą padeda atpažinti savo būseną – tai, kas dažnai vadinama vidine tamsa, – ir suprasti, kurioje vietoje slypi vidinis „kabliukas“. Praktikos leidžia eiti dar giliau – ten, kur glūdi priežastys. Tuomet tai, kas buvo nematoma, pamažu gali būti vedama į šviesą. Šioje erdvėje jūs gausite technika, kaip atpažinti kad tai Jums ir apie Jus.
Pasąmonė saugo praeitį.
Būtent čia dažniausiai sunaudojami didžiausi energetiniai resursai. Kai gyvenimas vyksta daugiausia iš pasąmonės, jis neretai patiriamas per kovą, įrodinėjimą, baimes ir kančią. Tai vargina, žmogus nuolat pavargęs, jam reikia išorės impulsų motyvacijai, veiklai, dažnai net gyvenimui. Čia, dažnai žmonės gyvena ne dėl savęs o dėl kitų kažkokių išorės veiksnių.
Sąmonė veikia dabartyje.
Tai „čia ir dabar“ erdvė, kurioje slypi visi resursai, kuriuos galima paimti ir panaudoti savo gyvenimui kurti. Visata pilna visko, Ir tu pasiimsi tiek kiek, leis tavo psichika. Jie mokėsi valdyti energija, savo jausmus ir emocijas, visada rasi duris kaip panaudoti Visatos resursus.
Svajonės krypsta į ateitį.
Tai veiksmo energija dabar yra ateinanti svajonių energija iš ateities į dabartį, leidžianti svajonėms palaipsniui virsti realybe. Jei tavo tikri norai užblokuoti, tu greičiausiai net svajoji dėl dovanų kitiems.
Didelę dalį įpročių, programų, įsitikinimų, baimių ir vidinių taisyklių žmogus atsineša iš vaikystės, šeimos ir aplinkos. Viduje gali jaustis noras plėstis, kurti, judėti į priekį, tačiau kartu gali atsirasti pojūtis, kad kažkas tarsi laiko. Galbūt norisi kurti kitokius santykius, tačiau vėl ir vėl kartojasi pažįstami modeliai. Atrodo, kad „šį kartą bus kitaip“, tačiau po kurio laiko viskas sugrįžta į tą patį tašką.
Taip nutinka todėl, kad psichika siekia saugumo. Ji stabdo judėjimą, kai tai atrodo pavojinga: kai kyla baimė neišgyventi, vėl patirti skausmą, suklysti ar nesugebėti. Tai ne jūsų esmė. Tai ne jūs esate tos mintys ar baimės. Kiekvieną kartą, kai paleidžiate vieną, antrą ar trečią vidinį ribojimą, kūne atsiranda daugiau erdvės. Pamažu grįžta drąsa, ryžtas ir valia. Taip išlaisvinama energija. Kai savo tamsą pamatote ir pripažįstate, ji tampa jūsų šviesa.
Praktikos yra bendro pobūdžio, todėl jų poveikis kiekvienam žmogui atsiskleidžia individualiai. Praktikų metu gali atsiverti gilesni pasąmonės sluoksniai – tie, kurie iki tol buvo paslėpti ar nesąmoningai laikomi kūne. Dažniausiai tekstas padeda atpažinti pirmąjį sluoksnį, tačiau už jo visada slypi kažkas daugiau. Ten ir glūdi priežastis, kuri blokuoja gilesnį matymą ir išlaisvinimą. Tik tada, kai atpažįstate, kas už to slepiasi, prasideda tikras vidinis išsilaisvinimas.
Svarbu žinoti, kad pasąmonė veikia sluoksniais ir ciklais – ratais. Kuo giliau einama, tuo giliau gali būti išvalomi seni jausmai, emociniai blokai ar trauminės patirtys. Šis procesas palaipsniui atneša daugiau vidinės laisvės, aiškumo ir ramybės.
