Išgyvenimo programos ir baimės

Išgyvenimo etapas (nubudimas)

Šiame etape dažnai iškyla paveldėtos protėvių programos, įsitikinimai, kurie veikia žmogaus gyvenimą net jam to nesuvokiant.

Aukojimasis

Šeimos moterys ar vyrai nuolat aukojasi dėl kitų, pamiršdami savo poreikius, norus ir ribas.

Santykių problemos

Pasikartojančios nesėkmės meilėje, priklausomi santykiai, vienatvė, skyrybų kartojimas per kartas.

Finansiniai sunkumai

Skurdo programos, nuolatinės skolos, nesugebėjimas taupyti ar valdyti pinigų, baimė turėti daugiau.

Žema savivertė

Gilus jausmas, kad esi nevertas meilės, sėkmės, laimės ar pilnaverčio gyvenimo.

Protėvių „karūnos“ ir prakeiksmai

Tokios programos kaip „celibato karūna“, „bevaikystės karūna“, „nesėkmės karūna“. 

Protėvių paslaptys

Nutylėtos istorijos, gėda, nusikaltimai, išdavystės, kurios palikuoniams perduoda kaltės ar gėdos jausmą.

Priklausomybės

Alkoholizmas, narkomanija, lošimai ar kitos priklausomybės, kartojamos per kartas.

Ligos

Polinkis sirgti tam tikromis fizinėmis ar psichologinėmis ligomis, perduodamas per giminės liniją.

Kaip šios programos pasireiškia

  • Nesąmoningas protėvių gyvenimo scenarijų kartojimas.

  • Nepaaiškinami kaltės, gėdos ar baimės jausmai.

  • Sunkumai, kurie atrodo lyg „persekiojantys“ visą šeimą ar giminę.

Kaip dirbti su šeimos ir giminės istorija

  • Tyrinėti šeimos ir giminės istoriją, siekiant suprasti problemų šaknis.

  • Pripažinti ir priimti praeitį, atleisti protėviams ir sau, paleisti senus modelius.

  • Bendradarbiauti su psichologu ar terapeutu, kad būtų keičiami įsisenėję įpročiai ir elgesio modeliai.

  • Keisti požiūrį į šeimą – žvelgti su pagarba ir dėkingumu, o ne vertinimu ar kaltinimu.

Svarbu

Su šiomis programomis galima dirbti ir savarankiškai, tačiau tuomet procesas dažniausiai užtrunka gerokai ilgiau. Taip pat labai svarbu suvokti, kad EGO veikia kaip generolas, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti žmogų. Dėl to dažnai būna sunku pripažinti tiesą.

Tačiau be tiesos pripažinimo judėjimas neįmanomas.

Daug klausimų - mažai atsakymų !

Čia rasite atsakymus į daugelį klausimų, kurie dažnai kyla tada, kai viduje tampa sunku, neaišku ar neramu. Žemiau pateikiu kelis pavyzdžius, tačiau plačiau apie tai galite skaityti skiltyje „Kaip aš jaučiuosi“. Ten taip pat rasite praktikas, kurios padės paleisti baimes, programas ir ribojančius įsitikinimus.

Kas aš?

Kai žmogus užduoda sau šį klausimą, vienas iš galimų atsakymų – jis tiesiog pametė save. Trumpai tariant, jis gyvena visų kitų gyvenimus, tik ne savo. Gyvena pagal kitų žmonių įsitikinimus, taisykles, nuostatas ir programas.

Kodėl aš čia, šiame gyvenime, šioje žemėje?

Todėl, kad tai buvo tavo sielos pasirinkimas. Tu atėjai gauti patirtį. Ir kol to sąmoningai nesuvoksi, tol ieškosi prasmės per įvairias veiklas, santykius ar pasiekimus. Tačiau esmė slypi ne veikloje, o buvime.

Kokia mano misija?

Šį klausimą dažnai užduoda žmonės, kurie yra praradę vidinę prasmę. Dažnai ieškoma kažko didingo, ypatingo, globalaus. Tačiau toks klausimas dažniausiai kyla tuomet, kai žmogus gyvena ne savo gyvenimą, nes dar nepažįsta savęs tikro.

Kodėl man nesaugu gyventi?

Viena iš pagrindinių priežasčių – baimė. Tačiau šios baimės nebūtinai yra tavo. Dažnai jos paveldėtos iš tėvų ar protėvių, net per kelias kartas. Nesaugumo jausmą taip pat gali jausti žmonės, kurie dar būdami įsčiose patyrė traumas, pavyzdžiui, kai mama svarstė, ar gimdyti šį vaiką, ar ne.

Kodėl kiti gyvena gausoje, o aš…?

Viena iš priežasčių gali slypėti tavo giminės sistemoje, kur iš kartos į kartą buvo perduodamos skurdo programos ir ribojantys įsitikinimai:

  • pinigai = grėsmė,

  • turtingi žmonės = pavojingi,

  • pinigus uždirbti sunku,

  • pinigai reikalingi labiau kitiems,

  • pinigus reikia kaupti „juodai dienai“, kad būtų galima išgyventi.

Ir tai tik dalis įsitikinimų, kurie formuoja santykį su gausa.

Koks tai gyvenimas, jei taip sunku gyventi?

Šias ir daugelį kitų nuostatų iš kartos į kartą perduoda protėvių programos. Po karo žmonėms buvo sunku gyventi: tremtys, mirtys, represijos, turto nacionalizavimas paliko gilius įspaudus. Susiformavo žinutės, kad jei būsime turtingi – viską atims, kad sunku vėl pradėti gyvenimą iš naujo.

Daugelis žmonių buvo labiau orientuoti į tai, ką prarado, o ne į tai, kas liko ir ką dar galima sukurti. Savigaila, netektys, mirtis – kai kurie žmonės to neišgyveno, o aplinkiniai perėmė bendrą žinutę: „gyvenimas yra sunkus“.

Kodėl aš nepasitikiu?

Ar tikrai tu nepasitiki?
O gal tai tavo mamos, tėčio ar kitų suaugusiųjų, su kuriais augai, nepasitikėjimas pasauliu?

Užduok sau klausimą: kas ir kur mane nuvylė, apgavo? Kai pradėsi sąmoningai analizuoti, atsakymai ateis patys.

Kaip dabar rasti save?

Norint rasti save, pirmiausia reikia pamatyti kaukes ir roles, kurias šiuo metu dėvi. Tik tada, kai nusiimsi roles, kaukes, pareigas, atsakomybes, protėvių programas, primestus įsitikinimus ir taisykles, galėsi prieiti prie savęs.

Ir dar daug klausimų kasdien kyla žmogaus galvoje. Tačiau norint gauti atsakymus, pirmiausia reikia išmokti užduoti klausimus. Ne paviršinius, o tikrus, nukreiptus į save. Jeigu jums nepatinka koks nors jūsų elgesys ar įprotis, sustokite ir užduokite sau klausimus:

  • Kas mane to išmokė?
  • Kada ir kokiomis aplinkybėmis aš taip pradėjau elgtis?
  • Kodėl aš elgiuosi būtent taip?
  • Kodėl aš bandau keistis, bet man nepavyksta?

Atsakymai į šiuos klausimus slypi ne psichologe, ne terapeute ir ne kito žmogaus žodžiuose. Visi atsakymai yra jūsų viduje. Kitas žmogus gali tik palydėti, padėti eiti giliau ir parodyti kryptį, kad pamatytumėte, kas iš tikrųjų stovi už jūsų elgesio, reakcijų ar baimių. Praktikos padeda tai pamatyti dar giliau. Jos kurtos remiantis priežasties ir pasekmės dėsniu, atveriančiu pasąmonę. Praktikos yra bendrinio pobūdžio, tačiau vien tai, kad leidžiatės giliau, leidžia joms atsiskleisti daug plačiau jūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus išgirs, pamatys ir pajus būtent tai, kam jis tuo metu yra pasiruošęs. 

Praktika nėra apie atsakymų gavimą iš išorės – ji apie prisiminimą to, ką jau žinote savyje.

Baziniai poreikiai nuo kurių kuriamas saugus gyvenimas

Maslow poreikių piramidė (poreikių hierarchija) – tai psichologo Abrahamo Maslow sukurta teorija, aiškinanti, kas žmogų motyvuoja ir kodėl vienais gyvenimo etapais mums svarbu viena, o kitais – visai kas kita. Maslow teigė, kad žmogaus poreikiai dažnai dėliojasi hierarchiškai : nuo pačių bazinių, reikalingų išgyventi, iki aukščiausių, susijusių su prasme ir savirealizacija.
Pagrindinė idėja paprasta:
kai žmogus neturi, ką valgyti, arba jaučiasi nesaugus – jis natūraliai koncentruojasi į išgyvenimą, o ne į kūrybą ar „aukštesnius tikslus“.
Kai baziniai poreikiai patenkinti (bent minimaliai), atsiranda erdvės aukštesniems: santykiams, savivertei, savo talento realizavimui.
Svarbu suprasti ir kitą dalyką: gyvenime žmonės ne visada kyla tobulai „laipteliais“.
Kartais žmogus kuria, myli, realizuoja save, bet vienu momentu netikėtai nukrenta į apačią (liga, skyrybos, finansinis praradimas, netektis) – ir vėl sugrįžta į saugumo ar net fiziologinių poreikių etapą. Tai normalu.

Klausimai - Atsakymai - Praktikos

 (Šiuo metu dirbu prie praktikų, grįžk vėliau !)

Primenu, kad čia pateikiamos bendro pobūdžio priežastys.

Tikrąją jūsų baimės ar problemos priežastį galima nustatyti tik individualios konsultacijos metu.

Registruotis konsultacijai

 Transformacinė kelionė per pasąmonę ir jausmus


Kaip skaityti dvasinius tekstus per kūną

Pradėję skaityti dvasinį tekstą ar praktiką, stebėkite kūną. Kurioje vietoje atsiranda šiluma, šaltis, drebulys? Ar ima kilti ašaros, noras kosėti, čiaudėti, žiovauti? Ar pajuntate vidinį spazmą ar įtampą?

Tai – signalai iš jūsų pasąmonės, kad tekstas paliečia gilią, įstrigusią vietą. Ten slepiasi senos emocijos, blokai, neišgyventas skausmas.

Tokiu būdu praktikos ir tekstai ne tik skaitomi, bet gyvenami. Jie veikia kaip raktai, atrakinantys užrakintus kambarius jumyse.

Transformacija vyksta per kūną, širdį ir sielą

  • Kūnas – reaguoja per pojūčius: šilumą, drebulį, įtampą ar atpalaidavimą. Jis pradeda „kalbėti“, kai esate su juo, o ne prieš jį.

  • Širdis ir pilvas – šiose vietose kaupiasi emocijos. Čia gyvena jūsų meilė, baimės, nuoskaudos ir atleidimas. Paleisdami tai – atveriate erdvę meilei ir švelnumui.

  • Siela – ji kalba per tylų žinojimą. Tai ne logika, o vidinė išmintis, gimstanti ne iš analizės, bet iš tikrumo.

Kuo tai skiriasi nuo mąstymo?

  • Mintys – blaškosi tarp praeities ir ateities, neša nerimą, kelia abejones.

  • Pojūčiai – visada yra čia ir dabar.

  • Protas klausia: „Kaip tai veikia?“

  • Jausmas sako: „Aš tai jaučiu – vadinasi, tai tiesa.“

Kai įsiklausote į savo vidų, protas nustoja triukšmauti. Įsivyrauja tyla, kurioje kalba širdis.

Kodėl svarbi dvasios ir materijos sąjunga?

Transformacija įvyksta ne tik sąmonėje, bet ir kūne.
Kūnas yra laivas, kuriame įsikūnija siela. Siela veda, bet kūnas – įgyvendina.
Kai šios dvi dalys susijungia, gimsta tikra, gyva transformacija. Ji ne teorinė, o įkūnyta. Ji ne laukimo, o buvimo būsena.

Ką iš tikrųjų reiškia vidinė transformacija?

  • Jūsų energija pradeda tekėti laisviau

  • Praktikos sukelia ne idėjas, o pojūčius: šilumą, lengvumą, ašaras, virpesius

  • Jūsų kūnas keičiasi, atsiranda lengvumo pojūtis

  • Jūsų santykiai keičiasi, nes jūs pradedate jausti, o ne reaguoti

  • Jūsų gyvenimas keičiasi, nes jūs grįžtate į save – į savo kūną, širdį ir sielą

Praktikos, keičiančios gyvenimą:

Norint tikros vidinės transformacijos, vien intelektualaus skaitymo neužtenka. Dvasiniai tekstai ir praktikos turi būti patiriami per jausmą – per kūną, ne tik suprantami protu. Tai kvietimas įeiti į save – į savo jausminį pasaulį, per kurį atsiveria pasąmonė.

Kaip išeiti iš galvos ir pradėti jausti

Pirmasis žingsnis – nusileisti iš proto į kūną. Išmokti būti ne galvoje, bet viduje – ten, kur teka gyvybės upė.

Kūno skenavimas
Atsisėskite ramiai. Nukreipkite dėmesį į savo kūną – į vidų, o ne į išorę. Nesvarbu, ar tai bus bamba, šlaunys ar krūtinė – svarbiausia, kad dėmesys būtų kūno viduje.

Pradėkite nuo kojų pirštų galiukų. Lėtai, vidiniu žvilgsniu ir pojūčiais kilkite aukštyn – per pėdas, blauzdas, šlaunis, liemenį, rankas, kaklą, galvą.
Jauskite. Stebėkite, kur susitelkusi įtampa, kur šalta, kur šilta, kur tarsi nejautru. Tai yra jūsų kūno žemėlapis, kuriame užkoduota visa jūsų patirtis.

Kvėpavimo gilinimas
Suderinkite kūno skenavimą su sąmoningu kvėpavimu:

  • Įkvėpkite lėtai, skaičiuodami iki 6

  • Iškvėpkite dar lėčiau – iki 8

  • Sulaikykite kvėpavimą 4 sekundėms

Atlikite bent 8 ciklus. Šis kvėpavimas padeda jums įžemėti, susikoncentruoti ir išgirsti kūno kalbą.

Po praktikos: ką svarbu žinoti!

Viskas, ką pajusite po praktikos, yra normalu.
Karštis ar šaltis, drebulys, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, čiaudulys, noras verkti ar šypsotis – tai natūralūs išsivalymo požymiai. Kūnas paleidžia tai, kas ilgą laiką buvo laikoma giliai viduje: emocijas, įtampas, senas nuoskaudas ar net paveldėtus prisiminimus.

Nieko nebijokite. Nesipriešinkite. Nesmerkite savęs. Tai ženklas, kad praktika suveikė, kad esate gyvi ir kad jūsų kūnas kalba – pirmą kartą po ilgo laiko galbūt garsiau nei protas. Leiskite viskam būti taip, kaip yra. Net jei kažkuriuo momentu pasidarys nepatogu – tai laikina. Tai išsilaisvinimas per kūną.

Kaip palaikyti save po praktikos

  • Jei norite miego – leiskite sau pailsėti.

  • Jei jaučiate alkį – pavalgykite, net jei tai nebuvo suplanuota.

  • Jei norisi gerti – gerkite švarų vandenį.

  • Jeigu norisi judėti – pasivaikščiokite ar ištempkite kūną.

Praktikos atveria energijos kanalus, todėl kūnui reikia laiko atsistatyti. Tai kaip po gilaus emocinio ar fizinio darbo – reikalinga priežiūra, švelnumas, šiluma.

Svarbiausia – nebijoti savo būsenų

Nekovokite su simptomais.
Nesipriešinkite tam, kas kyla.
Jei leisite kūnui jus vesti – visas procesas praeis lengvai ir natūraliai.
Pasitikėkite savimi, pasitikėkite gyvenimu, pasitikėkite savo kūnu – jis žino kelią namo.


1. Nuolatinės baimės – prarasti saugumą, stabilumą, materialinius pagrindus

Klausimai kurie kyla žmogui:

  • Ar aš sugebėsiu savęs išlaikyti? Man baisu, nes atrodo, kad neišgyvensiu.

  • Kas bus, jei liksiu viena(s)? Aš bijau vienatvės.

  • O jeigu viską prarasiu? Baimė viso netekti, koncentracija ne į tai ko netekau, ko trūksta. Šioje būsenoje protas fiksuojasi ne į resursus kurie liko, o į galimą praradimą- neviltis.

  • Iš ko aš gyvensiu, jei kažkas pasikeis? Baimė išeiti iš destruktyvių santykių, iš nemielo darbo.

  • Ar man apskritai saugu būti savarankiškam  ( i )? Vaikiška pozicija, gyventi be suaugusiųjų priežiūros.

  • Man šis pasaulis nesaugi vieta gyventi, man baisu karas, daug žmonių serga, vaikais serga.

  • Mirtis tai baisu. O jeigu netekčiau kažko labai brangaus man žmogaus, mirties baimė- kad neišgyvensiu.

Simptomai / elgesys:

  • Gailite sergančių, vargstančių- gelbėjate juos.

  • Nuolat ieškau partnerio ne dėl ryšio, o dėl finansinio saugumo.

  • Lieku gyventi su tėvais, nes bijau, kad viena(s) „neištempsiu“.

  • Bijau išsikraustyti, keisti gyvenamą vietą. Nes bijau prarasti atramą.

  • Atidėlioju sprendimus, susijusius su darbu ar pinigais.

  • Laikausi nemylimo darbo vien dėl „stabilumo“.

  • Bijau skolų, bet tuo pačiu bijau ir investuoti.

  • Nuolat skaičiuoju „juodai dienai“.

  • Gyvenu nuolatiniame laukime: „kad nutiks kažkas blogo?“.

Praktikos:

2. Stresas dėl išlikimo, finansinių ar buitinių klausimų

Klausimai:

  • Kaip aš išgyvensiu, be  X pagalbos ?

  • Kodėl man visada sunku?

  • Kodėl kitiems lengviau, o man – ne?

  • Ar gyvenimas išvis mane palaiko?

Simptomai / elgesys:

  • Nuolatinė įtampa kūne, net kai realiai pavojaus nėra.

  • Sunku atsipalaiduoti net poilsyje.

  • Buitiniai klausimai kelia didelį stresą.

  • Jausmas, kad „viskas laikosi ant plauko“.

  • Nuolatinis pervargimas.

  • Nemiga dėl finansinių minčių.

  • Gyvenimas „iš įtampos“, o ne iš ramybės.

3. Nesugebėjimas pasitikėti gyvenimu ar aplinka

Klausimai:

  • Ar gyvenimas man palankus?

  • Ar galiu kažkuo pasitikėti?

  • Kas, jei viskas sugrius?

  • Ar kas nors manimi pasirūpins?

Simptomai / elgesys:

  • Viską noriu kontroliuoti pati (s).

  • Sunku priimti pagalbą.

  • Nuolatinis budrumas.

  • Jausmas, kad „reikia būti pasiruošus blogiausiam“.

  • Nepasitikėjimas žmonėmis, institucijomis, sistema.

  • Gyvenimas be atsipalaidavimo.

4. Izoliacija, atsiskyrimas

Klausimai:

  • Kur mano vieta?

  • Kodėl jaučiuosi viena(s), net būdamas tarp žmonių?

  • Kodėl man sunku pritapti?

Simptomai / elgesys:

  • Atsiribojimas nuo žmonių.

  • Jausmas, kad „esu kitokia(s)“.

  • Vengimas bendruomenės.

  • Gilus vienišumo jausmas.

  • Nutrauktas ryšys su šeima ar gimine.

  • Sunku jausti ryšį su savo šaknimis.

5. Baimė dėl praeities ir ateities

Klausimai:

  • Kodėl negaliu paleisti praeities?

  • Kas bus ateityje?

  • O jeigu vėl bus blogai?

Simptomai / elgesys:

  • Gyvenimas prisiminimuose ar baimėse.

  • Sunku būti „čia ir dabar“.

  • Nuolatinis scenarijų kūrimas galvoje.

  • Apgailestavimas arba nerimas.

  • Užstrigimas tarp „buvo“ ir „bus“.

6. Kontrolės poreikis

Klausimai:

  • Kas nutiks, jei paleisiu?

  • Kodėl man taip sunku atsipalaiduoti?

  • Ar tikrai be kontrolės viskas sugrius?

Simptomai / elgesys:

  • Įtampa sprande, nugaroje, stubure.

  • Noras viską žinoti iš anksto.

  • Sunku deleguoti.

  • Pykčio protrūkiai, kai kas nors vyksta ne pagal planą.

  • Kūno sustingimas.

7. Perdėtas prisirišimas prie materialių dalykų

Klausimai:

  • O jei man to dar prireiks?

  • Kodėl negaliu atsisakyti?

  • Ar be to jausiuosi saugi(s)?

Simptomai / elgesys:

  • Sunku išmesti daiktus.

  • Kaupimas „dėl viso pikto“.

  • Prisirišimas prie būsto, daiktų, statuso.

  • Baimė keisti gyvenamą vietą.

  • Emocinis saugumas per daiktus.

8. Gobšumas, ypač maistui

Klausimai:

  • Ar man užteks?

  • O jei vėliau nebus?

  • Kodėl man taip svarbu valgyti?

Simptomai / elgesys:

  • Persivalgymas.

  • Maistas kaip paguoda.

  • Baimė likti alkanam.

  • Sunkumas laikytis režimo.

  • Maisto kaupimas.

9. Nerimo būsena, fobijos, apatija

Klausimai:

  • Kodėl aš neturiu jėgų?

  • Kodėl man viskas atrodo per sunku?

  • Kas su manimi ne taip?

Simptomai / elgesys:

  • Nuolatinis nerimas be aiškios priežasties.

  • Apatija, vangumas.

  • Nenoras veikti.

  • Emocinis atbukimas.

  • Gyvenimas „ant autopiloto“.

10. Ryšio su gamta trūkumas

Klausimai:

  • Kodėl jaučiuosi atitrūkusi(s)?

  • Kodėl man trūksta gyvybės pojūčio?

Simptomai / elgesys:

  • Mažai laiko gamtoje.

  • Gyvenimas tik „galvoje“.

  • Kūno atitrūkimas.

  • Jėgų stoka.

  • Vidinis sausumas.

11. Nesubalansuotas protėvių paveldas

Klausimai:

  • Kodėl jaučiu, kad nešu ne savo naštą?

  • Iš kur tas sunkumas manyje?

  • Kodėl kartojasi tie patys scenarijai?

Simptomai / elgesys:

  • Svetimos baimės jausmas.

  • Kartojamos giminės istorijos.

  • Sunkus, nepaaiškinamas nerimas.

  • Jausmas, kad „kažkas ne mano“.

  • Gilus vidinis nuovargis.

 Galimi  fiziniai simptomai pagal šia priežastis:

  1. Hemorojus, vidurių užkietėjimas – nepaleidimas, sulaikymas, užspaustos emocijos.
  2. Kiaušidžių uždegimai, prostatos sutrikimai – energijos sąstingis apatinėje kūno dalyje.
  3. Venų varikozė, kojų sunkumas, skausmas – lėtas energijos judėjimas, sustojusi gyvybinė tėkmė.
  4. Radikulitas – įtampa stuburo apačioje, ryšio su žeme pažeidimas.
  5. Nutukimas arba anoreksija – santykio su kūnu iškreipimas, kontrolė arba bėgimas.
  6. Nepasitikėjimas savo kūnu, jo poreikiais ar signalais – fizinio kūno atmetimas, jo „nepriėmimas kaip namų“.
  7. Dažnas šlapinimasis, ypač esant įtampai – nerimas ir nesaugumas.
  8. Silpnas imunitetas, sąnarių skausmai, stuburo problemos.

Psichologinės ir energetinės priežastys:

  • Nepaleidimas ir sulaikymas – kai žmogus nesidalina emocijomis, neišreiškia poreikių, žarnynas pradeda „sulaikyti“.
  • Kontrolė – nesaugumo būsenoje norisi kontroliuoti viską: finansus, žmones, gyvenimo eigą. Tai pasireiškia įtampa dubenyje, stubure.
  • Pernelyg didelis atsakomybės jausmas – žmogus neleidžia sau pailsėti, nes „jei paleisiu – viskas grius“.
  • Baimė keisti situaciją – žmogus jaučia, kad yra ne ten, kur nori būti, bet bijo iš ten išeiti.
  • Gyvenimas „reikia, bet ne noriu“ režimu – dirba nemėgstamą darbą, bendrauja su netinkamais žmonėmis, gyvena svetimą gyvenimą.
  • Užspaustos emocijos – vaikystėje neišgirstas, nepalaikytas vaikas suaugusioje būsenoje bijo reikšti save.

  Jei atpažinote save, bet nežinote kaip  paleisti, padėti sau su  kažkokia problema. Arba norite individualios konsultacijos  registracijos mygtuką.

Spustelėkite čia

Fiziologiniai poreikiai – išgyvenimo pagrindas

•Tai pats bazinis sluoksnis, susijęs su kūno gyvybės palaikymu. Jei šie poreikiai nepatenkinti, jie tampa dominuojančiu žmogaus motyvu.
Kas įeina:
•maistas, vanduo, kvėpavimas
•miegas, poilsis, energijos atstatymas
•šiluma, pastogė, fizinis komfortas
•sveikatos minimumas (kad kūnas „veiktų“)
•kūniški ritmai ir poreikiai
Kaip tai atrodo gyvenime:
•žmogus galvoja: „kaip išgyventi“, „kaip pailsėti“, „kaip atgauti jėgas“
•kai trūksta miego / maisto / jėgų, krenta motyvacija, atsiranda dirglumas, nerimas, sunku planuoti ateitį
•kūryba, savirealizacija tampa „prabanga“, nes kūnas prašo resurso 

Jei nesate sukūrę "pamatų" kurie yra jūsų gyvenimo atrama - fiziologinių poreikių, jūs ieškosite  išorėje, kas gali  tapti jūsų atrama.

Skirti paramą