Protėvių programos ! Patirtis su klientu ! Kokius randus palieka vaikų širdelėse - "pinigai" !
Šiandien aš, kaip niekad anksčiau, suvokiu savo gyvenimo prasmę. Aš esu agentas (kitaip negaliu įvardinti), pasąmonės agentas — tas, kuris mato tai, ko nemato kiti, tas, kuris girdi tylą tarp žodžių, tas, kuris jaučia žmogų giliau, nei jo protas leidžia pripažinti. Aš esu tas, kuris keliauja į pačias giliausias žmogaus vidinio pasaulio kerteles, į jo vaikystės šešėlius ir pamirštas istorijas tam, kad iš ten iškelčiau tiesą į šviesą. Tai mano prasmė, mano kelias ir mano dovana šiam pasauliui.
Istorija apie vaiką, kuris bijojo pinigų, nes jam pinigai buvo = mirtis.
Patirtis su klientu. Šia istorija dalinuosi su kliento sutikimu.
Buvo kartą mažas vaikas.
Labai mažas. Dar visai mažytis. 1960–1970 metais. Jis augo aplinkoje, kurioje pinigus uždirbti buvo daug sunkiau nei dabar. Tėvai dirbo sunkiai, šeima buvo didelė. Jis matė, kaip mama sunkiai dirbo, kad išlaikytų šeimą, o tėčio arba nebuvo, arba jis buvo tiek mažai, kad nedalyvavo kaip vyras ir šeimos išlaikytojas.
Pagal Visatos procesus: mama vaikui = saugumas, gyvenimas.
Tėtis vaikui = kryptis, finansai, savivertė.
Iš tėčio pusės ši šeima negavo finansų, tad visa našta gula ant mamos pečių. Tačiau mama, dirbdama sunkiai, mažam vaikui nesuteikia saugumo — ji nėra šalia. Todėl šito vaiko pasaulis buvo labai paprastas:
jei mama yra – aš gyvas, galima džiaugtis.
jei mama dingsta – aš galiu mirti.
Vaikui, mažam vaikui, nieko daugiau nereikia. Jis nesuvokia, kad kažkas turi išlaikyti šeimą. Jis viską mato tiesiogiai: yra mama — saugu; nėra mamos — nesaugu. Yra tėtis — yra pinigų; nėra tėčio — nėra pinigų. Bet tėtis dažniausiai atsiranda tik didesniame vaiko amžiuje.
Vaikystėje jam svarbiausia — mama, jos šiluma, jos buvimas. Tai ir yra vaikystėje gauta besąlygiška meilė.
Jokių pinigų, jokių darbų, jokių planų.
Mama = gyvenimas.
O gyvenimas vaikui yra laimė, džiaugsmas, sotumas, pilnatvė, laisvė.
Tačiau vieną dieną mama dingo. Ir tai nebuvo pirmas kartas — tai kartodavosi kelioms dienoms. Ne todėl, kad nenorėjo vaiko. O todėl, kad gyvenimas buvo sunkus. Jai reikėjo eiti dirbti, važiuoti kažkur toli uždarbiauti, uždirbti pinigus kitais būdais. Jos tikslas buvo parnešti pinigų į namus.
Ir kai tik mama išvažiuodavo uždirbti pinigų, vaikas likdavo vienas. Jam būdavo baisu. Jam būdavo neaišku. Jam būdavo tamsu ir nesaugu. Kai vaikai nežino, kur yra jų suaugę tėvai, jų galvelėse atsiranda tūkstančiai minčių, o pasąmonė viską įrašo.
„Mamos nėra — nesaugu.“
„Mama išėjo į darbą — nesaugu.“
„Mama išėjo dėl pinigų — nesaugu.“
O nesaugumas vaikui = mirtis.
Jo mažoje širdelėje atsirado pirmasis sakinys:
„Mama dingsta dėl pinigų.“
Kartais, kai mama grįždavo, ji būdavo pavargusi, liūdna arba neblaivi. Vaikas nežinojo, kad tai — dėl gyvenimo sunkumų. Mama nuolat kartodavo, kad pinigus uždirbti sunku.
Vaikas matė tik skausmą. Ir šis skausmas jo pasąmonėje rašė skurdo, trūkumo ir mirties programas:
„Mamos darbas atėmė iš manęs mamą.“
„Pinigus uždirbti sunku.“
„Pinigai yra mirtis.“
„Pinigai yra nesaugu.“
Šita istorija kartojosi kartų kartomis.
Vaiko mama taip pat prarado mamą, kai ši mirė. Tėtis išvažiavo į Ameriką dirbti. Vaikai liko vieni ir jau tada, ankstesnėje kartoje, matė nesaugumo jausmą: „darbas = mirtis“. Mama mirė, nes tėtis dirbo.
Ir šitas sakinys buvo perduotas kaip palikimas, kaip programa:
„Kai suaugusieji uždirba pinigus – vaikai lieka be tėvų.“
Pinigai = mirtis.
Vaikui mirtis nėra tik kūno mirtis. Vaikui mirtis yra:
kai mama dingsta,
kai tėtis dingsta,
kai namuose šalta,
kai nėra maisto,
kai niekas negina,
kai niekas nemyli.
„Kai atsiranda pinigai – aš lieku be meilės.“
„Kai atsiranda pinigai – mama dingsta.“
„Kai uždirbami pinigai – galima mirti.“
Vaikas bijojo pinigų ne todėl, kad jie blogi.
O todėl, kad pinigai atimdavo mamą.
Mama jam buvo meilė, saugumas, gyvenimas.
Vaikui meilė yra gyvybė.
Meilės nebuvimas — mirtis.
Todėl:
pinigai = pavojus,
pinigai = atskyrimas,
pinigai = skausmas.
O vaikui reikėjo tik vieno — MAMOS.
Šioje šeimoje pasąmonės programa „Pinigai = mirtis“ atsirado daugiau nei prieš 130 metų. Tai rodo, kad mes paveldime ne tik fizinį turtą, bet ir skausmą, programas, baimes. Senelis perdavė dukrai šią programą, dukra perdavė savo vaikams. Šioje šeimoje vyravo skurdas, nes dėl pinigų šeimoje mirdavo vaikai, likę be tėvų.
Karminis šeimos skurdo mazgas buvo paliktų, neišgyvenusių vaikų kerštas tėvams:
Pinigai = Mirtis.
O aš kaip visada, su meile ❤️