Iliuzija apie pasirinkimą
Atrodo, kad kiekvieną dieną stovime kryžkelėje: skirtis ar gyventi kartu, likti darbe, kuris slegia, ar ieškoti naujų kelių; pasilikti namuose, kuriuose negera, ar žengti į nežinią. Kartais dilema atrodo visai paprasta – pirkti raudoną ar žalią. Kartais ji tampa tokia didelė, kad supurto ne tik patį žmogų, bet ir visą jo aplinką.
Yra sprendimų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs ir nereikšmingi, tačiau jie formuoja mūsų kasdienybę. Ir yra tokių, kurie daro gilų poveikį ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams – vaikams, šeimai, artimiesiems. Vienas vienintelis žmogaus sprendimas gali sudrebinti visą aplinkinį pasaulį – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Šiame straipsnyje pažvelkime į pasirinkimus plačiau – nuo kasdienių smulkmenų iki sprendimų, kurie paliečia giliausias gyvenimo šaknis: santykius, vaikus, netgi namus ir turtą. Panagrinėkime, kodėl kai kurie pasirinkimai tampa našta, o kiti praeina lengvai, vos palietę mūsų sąmonę.
Kasdieniai pasirinkimai – smulkmenos ar energijos vagys?
Kiekvieną dieną darome šimtus smulkių pasirinkimų. Kokią suknelę apsivilkti, kokį kavos puodelį išsirinkti, kuriuo keliu važiuoti į darbą. Atrodo, smulkmenos, tačiau net jos reikalauja mūsų dėmesio ir energijos.
Jeigu žmogus nuolat abejoja, permąsto, keičia sprendimą, jis švaisto savo gyvybinę jėgą ten, kur realios reikšmės nėra. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad protas be aiškios krypties pradeda blaškytis – kaip vaikas, kuris nežino, kur eina, ir bijo prisiimti atsakomybę. Tokios abejonės sekina, o dienos pabaigoje žmogus jaučiasi išsekęs.
Paprasčiausias būdas padėti protui – duoti jam aiškias struktūras: „jei saulėta – renkuosi suknelę, jei lyja – kelnes; jei į darbą važiuoju iki 7 val., renkuosi vieną kelią, jei po 7 val. – kitą.“ Tokie aiškūs sprendimo modeliai padeda išvengti bereikalingo energijos švaistymo.
Kasdieniai pasirinkimai dažnai parodo mūsų vidinį neapsisprendimą. Jeigu sunku apsispręsti tarp raudonos ar žalios, dažniausiai tai atspindi ne daikto vertę, o mūsų būseną – baimę suklysti, nenorą prisiimti atsakomybės. Tokiu būdu susikuriame iliuziją, kad sprendimas yra gyvybiškai svarbus, nors iš tiesų jis neturi didelės įtakos nei mums, nei aplinkiniams.
Didieji gyvenimo sprendimai – kai dreba pamatai
Kai kurie pasirinkimai sukrečia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir visą gyvenimo kryptį. Tai – santykiai, darbas, namai, šeima.
-
Skirtis ar gyventi kartu. Sprendimas gali atverti kelią į laisvę, bet tuo pačiu sugriauti įprastą šeimos struktūrą. Jis paliečia ne tik du žmones, bet ir vaikus, artimuosius, draugus.
-
Likti darbe ar išeiti. Kartais žmogus dirba vietoje, kur jaučiasi nelaimingas, bet bijo pokyčių – stabilumo praradimo, finansinių sunkumų, neaiškios ateities. Ir toks sprendimas tampa tikru sukrėtimu visai šeimai.
-
Pasilikti namuose ar išeiti. Namai – tai ne tik sienos, bet ir saugumo jausmas, šaknys, įpročiai. Sprendimas parduoti, keisti ar palikti namus dažnai būna lyg žemės drebėjimas, kuris sukrečia ir mūsų vidų.
Šie pasirinkimai susiję ne tik su mumis. Jie paliečia vaikus, finansus, turtą, mūsų socialinį ratą. Vienas sprendimas gali sujudinti dešimt kitų gyvenimo sričių.
Tokiose situacijose žmogus dažnai įstringa, nes atrodo, kad bet kurį kelią pasirinkęs jis kažką praras. Viena pusė šaukia: „rinkis laisvę“, kita – „neprarask to, ką turi“. Taip žmogus pradeda gyventi tarp dviejų pasaulių, užstrigęs viduryje.
Ir nors tokiose akimirkose norisi ieškoti pagalbos iš artimųjų, vis dėlto galutinė atsakomybė tenka tik mums patiems. Svarbiausia – nesiaukoti. Aukos niekas neįvertins, o prarastas gyvenimas nebegrįš.
Iliuzija apie pasirinkimo laisvę
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogus turi begalę pasirinkimų. Bet pažvelgus giliau matyti – dažnai laisvė yra tik iliuzija.
-
Praeities programos. Dalis sprendimų kyla ne iš mūsų tikrųjų norų, o iš protėvių patirčių, vaikystės įsitikinimų, traumų. Žmogus gali manyti, kad renkasi pats, bet iš tiesų jį valdo praeitis.
-
Baimės. Labai dažnai renkamės ne tai, ko trokštame, o tai, kas atrodo saugu. Tokiu būdu sprendimus lemia ne širdis, o baimė.
-
Aplinkos įtaka. Ką pasakys tėvai, vaikai, draugai, visuomenė? Net nepastebime, kaip dažnai sprendimą darome ne dėl savęs, o dėl kitų.
Iliuzija slypi tame, kad dažnai vykdome ne savo, o jau kažkieno suformuotą scenarijų – mamos, tėčio, aplinkos.
Tikrasis pasirinkimas atsiranda tik tada, kai sustojame ir paklausiame savęs:
-
„Ko aš noriu iš tikrųjų?“
-
„Ar šis sprendimas kyla iš meilės, ar iš baimės?“
-
„Ar renkuosi dėl savęs, ar dėl kitų?“
Tik tuomet iš iliuzijos galime pereiti į tikrą pasirinkimo laisvę.
Pasekmės – matomos ir nematomos
Kiekvienas sprendimas, kad ir koks mažas, turi pasekmes. Kartais jos pasirodo iš karto, o kartais – tik po daugelio metų.
-
Matomos pasekmės. Skyrybos pakeičia šeimos struktūrą, naujas darbas atneša kitokias pajamas, persikraustymas sukuria naują aplinką.
-
Nematomos pasekmės. Tai emocijos, energijos pokyčiai, pasąmonėje likę įrašai. Vienas sprendimas gali atsiliepti sveikatai, santykiams ar vaikų pasaulėjautai.
Nėra tik „gero“ ar tik „blogo“ pasirinkimo. Yra tik kelias, kuris veda į patirtį ir augimą. Kartais atrodo, kad sprendimas buvo klaida, bet būtent iš jo gimsta nauja jėga. Pasekmės tampa mokytoju.
Ir štai paprastas pavyzdys: jei aukosite savo gyvenimą dėl vaikų, jie už tai nepadėkos. Niekada nedėkoja tam, kuris pats nebrangina savo gyvenimo. Jei žmogus nuolat renkasi kitus, o ne save, jis negali išmokyti vaikų branginti gyvenimo. O jei vaikai neišmoksta branginti gyvenimo, jie negali gerbti ir tų įsčių, per kurias atėjo į šį pasaulį.
Su meile Daiva 💛 💛 💛