Savęs pažinimas: grįžimas namo – į tikrą save (dalinuosi patirtimi)

Šiuo metu labai aiškiai matomos tendencijos – žmonės vis dažniau nori būti tikri. Ne tobuli, ne patogūs, ne „teisingi pagal sistemą“, o tikri sau. Šis noras negali būti laikomas mada. Buvimas čia ir dabar nėra būsena, į kurią galima tiesiog pereiti, tarsi į kitą kambarį. Lygiai taip pat ir grįžimas į tikrą save nevyksta staiga. Tai procesas, kuriam reikalingas gilus savęs pažinimas. Vieniems šis kelias yra labai skausmingas, kitiems – mažiau, tačiau lengvas jis nebūna niekam.

Būti tikru yra vidinis poreikis, kuris atsiranda tuomet, kai senos tapatybės, rolės, vaidmenys ir išmokti elgesio modeliai nebeveikia. Tai momentas, kai žmogus nebegali gyventi taip, kaip gyveno anksčiau, tačiau dar nežino, kaip gyventi kitaip. Šis perėjimo laikotarpis dažnai išgyvenamas kaip skausmingas, nes tenka paleisti seną tapatybę. O būtent joje yra paslėptos traumos, programos, įpročiai ir įsitikinimai, formuoti dešimtmečius. Jie taip giliai įrašyti žmoguje, kad ima atrodyti tarsi tapę kūno dalimi, nors iš tiesų tai yra skausmo kūno dalys.

Nauja tapatybė neateina tol, kol visiškai nepaleidžiama sena. Šis procesas nevyksta greitai – jis gali trukti ilgus mėnesius, o kartais net ne vienerius metus. Kai sena tapatybė ima byrėti, žmogus dažnai patiria netikros mirties baimę. Ji jaučiama labai realiai, todėl ir tokia stipri. Tai nėra fizinės mirties baimė – tai kontrolės paleidimo baimė.

Kontrolė kaupiasi visame kūne, tačiau ypač stipriai – per visą stuburą. Ji pasireiškia kaip nuolatinė energinė įtampa, vidinis spaudimas, laikantis kūną, psichiką ir gyvenimą suspausti.. Kai ši kontrolė pradeda silpnėti, žmogus gali patirti silpnumą, tuštumą, pasimetimą ar net baimę „išnykti“. Tačiau būtent šioje vietoje ir prasideda tikras grįžimas namo – į save. Kai visiškai paleidžiama sena tapatybė, vyksta gimimas, naujas, jis eina per tuštumą, kuri taip pat skausminga. Ir tik vėliau integruojasi nauja tapatybė, per gautą patirtį praeityje.

Šiame etape žmogus dažnai pirmą kartą gyvenime susiduria su savimi be atramų. Tai būsena, kurioje nebeveikia senos vidinės struktūros, bet dar nėra susiformavusios naujos. Dingsta aiškūs atsakymai, dingsta ankstesni orientyrai, dingsta jausmas, kad „žinau, kas aš esu“. Dingsta prasmė ir ateina  beprasmybė. Tai labai nepatogi, bet kartu itin svarbi būsena, nes joje pradeda ryškėti tai, kas iki tol buvo užgožta vaidmenų ir išmokto elgesio.

Šioje vietoje žmogus dažnai bando grįžti atgal – į pažįstamą skausmą, į seną tapatybę, į kontrolę. Ne todėl, kad ten buvo gera, o todėl, kad ten buvo pažįstama. Psichikai pažįstamas skausmas dažnai atrodo saugesnis už nežinomybę be skausmo. Todėl grįžimo į save procesas nėra linijinis. Jis vyksta bangomis: paleidimas, tuštuma, bandymas susigrąžinti seną formą, ir vėl paleidimas.

Labai svarbu suprasti, kad šiame etape žmogus nėra „sulūžęs“. Priešingai – jis pradeda išsinerti iš senos formos. Tačiau kadangi daugelį metų tapatybė buvo statoma ant traumų, prisitaikymo ir išgyvenimo strategijų, jų byrėjimas jaučiamas kaip vidinis chaosas. Atsiranda daug vidinių balsų, skirtingų reakcijų, prieštaringų impulsų. Viena dalis nori ramybės, kita – veikti, viena bijo, kita skuba, viena pavargusi, kita reikalauja rezultatų. Tai nėra regresija. Tai natūralus pereinamojo laikotarpio procesas.

Šiame etape ypač svarbus tampa santykis su kūnu. Kūnas šį perėjimą patiria kaip ir protas. Jis reaguoja į kontrolės tirpimą per nuovargį, silpnumą, somatinius pojūčius, energijos svyravimus. Tai ženklas, kad ilgą laiką laikytos įtampos ima leistis. Kūnas nebepajėgia išlaikyti seno režimo, nes jis buvo paremtas ne gyvybe, o nuolatiniu susispaudimu.

Grįžimas į save nėra naujos tapatybės sukūrimas. Tai veikiau senų sluoksnių nusimetimas. Nukrenta kaukės, rolės, pareigos, neštos svetimos atsakomybės Kuo mažiau lieka to, kas neautentiška, tuo aiškiau pradeda jaustis paprastas buvimas. Ne euforija, ne ekstazė, o tylus vidinis stabilumas. Tai būsena, kurioje nebereikia nuolat savęs kontroliuoti, įrodyti ar taisyti. Joje atsiranda gebėjimas būti su savimi tokiu, koks esi, be vidinio karo.

Tikrasis „aš“ šiame procese neatsiranda – jis išryškėja. Jis visada buvo, tačiau ilgą laiką buvo užgožtas išlikimo mechanizmų. Kai šie mechanizmai pamažu praranda savo galią, žmogus pradeda patirti kitokį santykį su gyvenimu. Sprendimai ima kilti ne iš baimės, o iš vidinio aiškumo. Santykiai tampa mažiau priklausomi nuo lūkesčių. Gyvenimas pamažu grįžta į čia ir dabar, ne kaip praktika, o kaip natūrali būsena.

Tai ir yra grįžimas namo. Ne į idealų save, ne į tobulą versiją, o į gyvą, jaučiantį, sąmoningą buvimą. Į save, kuriam nebereikia vaidinti, kad išgyventų.

Ilgą laiką žmogus gyvena manydamas, kad jo vidinis chaosas yra jo asmenybės dalis. Nuolat besikeičiančios mintys, prieštaringi jausmai, vidiniai konfliktai ir sprendimų sunkumas atrodo kaip „toks mano charakteris“. Tačiau iš tikrųjų tai yra ne charakteris, o traumuotos psichikos sandara.

Traumuotoje psichikoje nėra vieno aiškaus vidinio centro. Vietoje jo egzistuoja daugybė vidinių dalių – sub-asmenybių, kurios susiformavo tam, kad žmogus galėtų išgyventi. Kiekviena iš jų atsirado konkrečiu momentu, konkrečiomis aplinkybėmis, kai reikėjo prisitaikyti, apsisaugoti, nutylėti, pakentėti, sukontroliuoti ar pabėgti. Šios dalys atliko savo funkciją, tačiau laikui bėgant jos perėmė valdymą.

Todėl žmogaus viduje nuolat vyksta dialogai, ginčai, kaltinimai ir dvejonės. Viena dalis nori artumo, kita jo bijo. Viena siekia saugumo, kita – laisvės. Viena ragina būti atsakingu, kita pavargusi ir nebenori nieko. Šios dalys tarpusavyje nekalba – jos konkuruoja. Dėl to žmogus jaučiasi išsekęs, pasimetęs, dažnai praradęs ryšį su savo tikraisiais poreikiais.

Svarbu suprasti, kad traumuota psichika nėra silpna. Ji yra per daug dirbanti. Ji nuolat stebi, analizuoja, kontroliuoja ir bando užtikrinti saugumą. Ši nuolatinė vidinė įtampa kaupiasi kūne – ypač per stuburą, kaklą, pečius. Kontrolė tampa energine laikysena, kuri ilgainiui pradeda slopinti gyvybę.

Gyvenimas tokioje būsenoje reikalauja daug energijos. Žmogus gali funkcionuoti, dirbti, kurti santykius, tačiau giliai viduje jaučiasi tarsi atskirtas nuo savęs. Jis gyvena impulsais ir  reakcijomis, o ne buvimu. Sprendimai dažniau kyla iš baimės ar įpročio, o ne iš aiškumo.

Grįžimas į save prasideda tada, kai šis vidinis mechanizmas pradeda strigti. Kai senos strategijos nebeveikia, kai kontrolė nebesuteikia saugumo, kai vidinės dalys ima kelti dar daugiau triukšmo vietoje ramybės. Tai skausmingas, bet neišvengiamas perėjimo taškas.

Tik perėjus šį etapą, pamažu ima ryškėti sveikos psichikos sandara.

Sveikoje psichikoje egzistuoja trys pagrindinės dalys: Mama, Tėtis ir Vaikas. Tai ne konkretūs žmonės, o vidinės funkcijos. 

Sveika Mama suteikia saugumą, priėmimą ir leidimą jausti.

Sveikas Tėtis suteikia struktūrą, ribas ir kryptį. 

Sveikas Vaikas atneša gyvybingumą, džiaugsmą, kūrybą ir spontaniškumą. 

Kai šios trys dalys veikia darniai, žmogus tampa vientisas. 

Tokia psichika nebekovoja pati su savimi. Joje nėra poreikio nuolat kontroliuoti ar taisyti save. Sprendimai kyla iš vidinio centro, o ne iš konflikto. Žmogus geba būti čia ir dabar, nes jo viduje yra pakankamai saugu būti gyvam.

Sveika psichika nereiškia, kad žmogus neturi skausmo ar iššūkių. Ji reiškia, kad žmogus turi vidinę atramą, kuri leidžia tuos iššūkius išgyventi nesusiskaldant. Tai būsena, kurioje sub-asmenybės nebėra valdančios – jos tampa girdimos, bet nebevadovaujančios.

Tai ir yra tikrasis grįžimas namo – ne į idealą, o į vidinę tvarką, kurioje galima būti savimi be kovos.

 Su meile, Daiva

Būsiu dėkinga, jei paliksite atsiliepimą.

TRYS DIDIEJI ŽMOGAUS EVOLIUCIJOS ETAPAI -ŽEMĖJE.

I etapas – Gyvenimas materijoje (ego ir karma)

Išgyvenimo lygis

Tai laikotarpis, kai žmogus gyvena Žemėje kaip asmenybė, o ne kaip siela. Rašau per Visatos dėsnių procesą. Atminkite – tai mano išgyventa versija. Nerašysiu čia apie teisingumo dėsnius ir nebandysiu jums įrodyti, kad ši tiesa yra „tiesiausia“ tiesa. Tik švelniai priminsiu: viskas priklauso nuo žmogaus suvokimo, o žmogaus suvokimas priklauso nuo jo sąmonės talpos. O sąmonės talpa – nuo patirties = sąmoningumas. Pastarajam pamatuoti mato vieneto nėra, bet yra išmintis, kuri slepiasi po tyla.

Pagrindinis klausimas šiame etape – „Kas už to stovi?“

Pagrindinės savybės:

• identifikacija su kūnu, protu, socialiniais vaidmenimis, rolėmis; gyvenimas sukasi Karpmano trikampyje

• santykių dramos, protėvių programų „copy–paste“

• lūkesčiai, kontrolė, baimės

• finansiniai išbandymai

• visos giminės ir asmeninės karmų programos

Ką čia daro siela?

Siela šiame etape duoda žmogui visas patirtis, kurios turi būti išgyventos kaip pamokos materijoje.

II etapas – Gyvenimas dvasioje

(Per savo tamsą – kelias į šviesą)

Tai etapas, kai žmogus atsibunda kaip siela. Dažniausiai po didelio streso, bet nebūtinai. Gali būti tiesiog pavargęs gyventi kančioje – gelbėtojo, aukos, tirono rolėse.

Jeigu žmogus išgyvenimo lygyje gavo visą patirtį, kurią siela suplanavo, jis būna toks išvargęs nuo kančios, kad siela nubunda. 😊

Nubudimas vyksta skausmingai, bet nebūtinai. Daugelis žmonių viduje taip giliai slepia savo skausmą, kad jis kūne gyvena tarsi reaktorius, laukiantis sprogimo, o žmogus sako: „nieko tokio“.

Tai yra tas „tamsos – griūties – atgimimo“ kelias.

Kas vyksta šiame etape?

• sąmonės prabudimas ir plėtimasis

• protėvių programų, karminių reinkarnacijų, senų ir šiame gyvenime susikurtų programų valymas

• ego transformacija iki ego mirties (ne tiesiogine prasme) – miršta traumuotas ego, atsiranda brandus ego su kryptimi

• Visatos dėsnių suvokimas

• aiškiaregystė, aiškiažinystė, aiškiagirdystė, jautrumas kaip jutiminė galia, energijos valdymas, minties galia  ir  t.t.

• energetinio lauko matymas ir jautimas

• gebėjimas jungtis prie kolektyvinės sąmonės

• atėjimas į besąlyginę meilę

• vidinės tylos ir vidinio vedimo įsikūnijimas

Tai etapas, kurį aš vadinu:

• vamzdžiu – atgal kelio nėra; pirmyn nepralysi greičiau, kol nesuvoksi pamokos. Sąmonė plečiasi tik taip.

• betono luitu

• nulinio taško būsena – skausmingas taškas tarp etapų, kaip gimdymas.

Šiame etape:

• gydomos visos vidinės subasmenybės: moteriškoji, vyriškoji ir vaikiškoji dalys

• gydomas vidinis vaikas ir jo traumos

• pereinama per „koridorius“ – pamokos, egzaminai, patikrinimai, iniciacijos

• vyksta integracija

Šiame etape žmogus praeina savo TAMSĄ– t. y. perdegina viską, kas ne jo, ir pradeda matyti Šviesą.

Pabaigoje:

• kūnas tampa lengvas

• intuicija atsiriša, atsiranda vis daugiau tekėjimo

• atsiveria trečioji akis

• išsivalo širdies centras

• atsiranda ramybė, tyla, švelnumas, buvimas

• ateina priėmimas savęs visokiame pavidale

• susijungiama su keturiomis stichijomis, juntamos jų galios

• atsiranda labai geras energijos valdymas, nes gydomos emocijos: kai emocijos nevaldo žmogaus, žmogus valdo energiją

• juntamas protėvių, angelų ir Visatos tiesioginis vedimas

Tai yra gyvenimas dvasioje.

III etapas – Susijungimas dvasios ir materijos

(sielos misija)

Tai vyksta tik tada, kai:

• materija išvalyta

• dvasia prabudusi ir integruota kūne (įžeminta – sielai saugu kūne)

• ego paleistas (nors jis – gudročius – vis dar tikrina ribas: „ar tikrai nebijai?“)

• atsiranda neutralumas ir buvimas

• žmogus tampa laidininku (kanalu), jaučia, kaip teka transcendentinė energija

Šiame etape siela pradeda dirbti per žmogų, o žmogus tampa įrankiu.
Būtent čia atsiranda sielos misija, kuri nėra darbas.

Tai – buvimas savo esmėje. Viskas teka per tave.

Kaip atpažinti, kad esi šiame etape?

• „Aš netapatinu savęs su tuo, ką veikiu, kuo užsiimu, su rolėmis: mama, žmona, vedlys, mokytojas ir t. t.“

• „Aš tiesiog esu Daiva.“

• „Aš perdaviau atsakomybę Visatai.“

• „Esu kaip mylimiausias Visatos vaikas.“

• Mintis + veiksmas = rezultatas.
  Tavo žodis ir pagalbos prašymas veikia kaip telefono skambutis: išsakiau + pajutau = gavau atsakymą.
  Sąmonėje nėra laiko. Visatos erdvė nemėgsta tuštumos. Jei vibracijos aukštos, stabilios – viskas vyksta 15–200 min. laike (priklausomai nuo klausimo).

• „Mano gyvenimas pats kuriasi, be jokių pastangų.“

• „Nebejaučiu baimės dėl rytojaus.“

• „Pilnatvė nepriklauso nuo pinigų kiekio. Laimė ir meilė yra viduje.“

Tai ženklai, kad dvasia įėjo į materiją ir vyksta jungtis.

Jungtis NEVISADA – fejerverkai

Kiekvienas perėjimas yra skausmingas, nes vyksta „gimdymo spazmai“.
Nepraeisi su užspaustomis emocijomis – jas reikės išspjauti.
Dažniausiai tai ateina per griūtį (BUM), o tada chaose gimsta nauja.

Kas yra sielos misija šiame lygyje?

Ne darbas.
Ne funkcija.
Ne profesija.

Sielos misija – tai tavo buvimo energija, kuri pažadina kitus.

Tavo misija:

• žadinti

• vesti evoliucijos keliu

• atverti kitų šviesą

• išvesti iš tamsos į šviesą

• parodyti kelią į jų pačių širdį

• duoti žinojimą be mokymo

• būti pavyzdžiu, kaip atrodo susijungimas su Visata

• jungti dvasios ir materijos pasaulius

Tai tas lygis, kai pasakei:

• „Aš esu laidininkas.“

• „Per mane teka žemės ir dangaus energijos.“

• „Meilė man yra duoti.“

• „Aš esu Visatos vaikas.“

• „Mano kelias jau yra, ir aš einu juo.“

Tai yra meistro etapas.
Kai žmogus tampa veidrodžiu kitiems. Kai jis tampa tuo, kuris neša pamokas – kartais labai skaudžias.

Žmonės žiūri į šviesos žmogų ir gali jausti visas emocijas: nuo neapykantos iki žavėjimosi.

Bet jie dažniausiai nesuvokia, kad tas žmogus tik atspindi jiems jų pačių tamsą, kurią jie slepia,
arba jų šviesą, kaip potencialą, kurį bijo pripažinti.

Kaip visada – su meile,
Daiva 💝

O aš, kaip visada, primenu:
jeigu esate užstrigę kuriame nors gyvenimo etape,
santykių prisirišimuose,
ar prie žmogaus, nuo kurio niekaip nepavyksta atsitraukti,
jeigu jaučiatės tarsi įkalinti,
arba vėl ir vėl lipate ant to paties grėblio,
kaip mama ar tėtis,
ir norite pagaliau to grėblio atsikratyti –
kviečiu į konsultaciją.

Esu pasąmonės scenarijų agentė,
todėl kartais užtenka vos vienos valandos,
kad pašviesčiau jums kelią,
išvalyčiau, perrašyčiau ir perprogramuočiau protą.

Registracija čia

Sąmonės lygiai - 2 Lygis

Emocinis / Norų, Malonumo ir Priklausomybių lygis

Tai lygis, kuriame žmogaus gyvenimą valdo emocijos, norai ir išoriniai malonumai.

Kur užgimsta emocijos moters kūne?

Moters emocijos užgimsta gimdoje.

Gimda yra:

• moters emocinis centras,
• kūrybos ir intuityvaus jausmo šaltinis,
• vieta, kur laikosi visos moters patirtys: meilė, skausmas, neišnešiotas pyktis, pasąmoninės baimės, santykių žaizdos.

Gimda – tai moters pasąmonės indas.
Kaip moteris jaučiasi gimdoje, taip ji jaučiasi visame gyvenime:
jos santykiuose, seksualume, kūryboje, emocijose, intuicijoje.

Todėl moterims emocijos dažnai jaučiamos kaip:

• spazmai,
• maudimas,
• sunkumas,
• šiluma,
• virpesys žemiau bambos.

Tai tiesioginė sąsaja su 2 energetiniu centru.

Kur užgimsta emocijos vyro kūne?

Vyro emocijos užgimsta krūtinėje – širdies ir diafragmos zonoje.

Pas vyrus emocijos kyla čia:

• krūtinėje (širdies centras),
• diafragmoje (pyktis, suspaudimas, nerimas),
• pilvo viršuje (kontrolė, įtampa).
• Vyro „pilvas kaip nėštukės“ labai dažnai yra emocijų sulaikymo ir neįsisavintos energijos pasekmė.

Vyro kūnas patiria emocijas kaip:

• spaudimą krūtinėje,
• sunkumą kvėpuojant,
• sustingimą,
• pečių įtampą,
• „gumulo“ jausmą gerklėje.

Vyrai rečiau leidžia emocijoms kristi žemiau diafragmos — todėl jų emocinis laukas labiau koncentruotas viršutinėje kūno dalyje.

Vyras emociją pirmiausia jaučia krūtinėje, o moteris – gimdoje.

Siela čia dar tik mokosi jausti, išreikšti emocijas ir suprasti jų prasmę.

Kaip atrodo gyvenimas šiame lygyje:

nuotaika keičiasi labai greitai: nuo džiaugsmo iki nuovargio,

žmogus ieško, kas suteiks malonumą — maistas, pirkimai, santykiai, seksas, dėmesys,

sprendimai priimami pagal emocijas, o ne pagal brandžią valią,

daug idealizavimo ir nusivylimų, žmogus gali būti priklausomas nuo kitų žmonių nuomonės,

įsijungia drama, jeigu malonumas tampa nepasiekiamas, pinigai suvokiami kaip emocija — dažnai „ateina ir išeina“.Spontaniškas pirkimas gauti teigiamų emocijų čia ir dabar.

Šiame lygyje žmogus gyvena pagal principą:

„Noriu, kad man būtų gerai dabar.“

Čia nėra kantrybės, tvirtų ilgalaikių sprendimų ar gilaus žinojimo — tik momentinės būsenos, norai, impulsai. Emocijos valdo žmogų žmogus jaučiasi priklausomas nuo savo norų, greitai įsiplieskia aistra, greitai atvėsta,

dažni emociniai šuoliai:

susižaviu → idealizuoju → nusiviliu → pykstu → liūdžiu → vėl ieškau džiaugsmo.

Tai yra natūrali sielos kelio dalis — išmokti emocijų energiją.

Kaip atrodo santykiai šiame lygyje:

Santykiuose dominuoja emocinė priklausomybė ir aistra, partneris tampa emocijų šaltiniu, norisi romantikos, įspūdžių, dėmesio, pavydas, drama, emociniai sprogimai, greit įsižiebia, greit sudega, santykiai dažnai būna „nuo euforijos iki nevilties“, gali būti traukos–atstūmimo ciklai.

Santykių pagrindas šiame lygyje:

„Tu turi mane padaryti laimingu.“

Jei partneris nesuteikia emocijos — kyla nusivylimas. Jei suteikia — atsiranda prisirišimas.

Pinigai šiame lygyje:

leidžiami pagal emocijas („noriu → perku“), išleidžiama tam, kas suteikia malonumą, nėra ilgalaikio planavimo, pinigai gali būti kompensacija emocijoms.

Kodėl tai vyksta?

Nes žmogus dar nesuvokia savo vidinės galios. Jis ieško išorėje to, kas turi ateiti iš vidaus: meilė, dėmesys, saugumas, džiaugsmas, prasmė.

Siela mokosi: „Malonumas nėra laimė, o emocijos nėra tikroji tiesa.“

2 lygis — tai emocijų, norų ir malonumų pasaulis. Gyvenimą valdo noras patirti greitus jausmus, o ne kurti stabilumą. Santykiai tampa priklausomi nuo emocijų, o pinigai – nuo impulsų.

 Tai tamsioji žmogaus pusė.

Sąmonės lygiai - 1 Lygis

1 lygis – Išgyvenimo / Protėvių programų lygis

Žmogus šiame lygyje gyvena pagal tai, ką paveldėjo iš protėvių, tėvų, aplinkos ir vaikystės.
Dominuoja išgyvenimo instinktai, baimės, trūkumai, kontrolė ir senos emocinės programos.

Kaip atrodo gyvenimas šiame lygyje:

• kartojamos tėvų ir protėvių istorijos (netektys, karo pandemijų  išgyvenimai, skurdas, smurtas, vienišumas, pareigos, kaltės jausmas),kolektyvinės sąmonės programos

• įsitikinimai: „pasaulis pavojingas“, „pinigų mažai“, „vyrai/moterys nepatikimi“,

• visos problemos sprendžiamos per baimę arba pasiaukojimą,

• žmogus jaučiasi kaip gyvenimo „auka“ — viskas su juo nutinka,

• emocijos svyruoja, bet dominuoja nerimas, baimė, kaltė, gėda,

• santykiuose pasireiškia kontrolė, drama, priklausomybės, prisirišimas.

Karpmano trikampis šiame lygyje ≈ įprastas būdas gyventi

Tai yra vienas iš svarbiausių 1 lygio bruožų.
Žmogus nesąmoningai atlieka vieną iš trijų vaidmenų, kuriomis keičiasi su kitais pagal  įvykius, situacijas:

1️⃣ Auka

• jaučia, kad gyvenimas yra sunkus,

• prisiima kaltę už viską,

• laukia, kol kas nors išgelbės.

2️⃣ Gelbėtojas

• aukojasi dėl kitų,

• stengiasi įtikti,

• prisiima atsakomybę už kitų gyvenimus,

• jaučia pareigą gelbėti.

3️⃣ Persekėtojas (kontroliuojantis)

• bando valdyti kitus,

• kritikuoja, kaltina, gąsdina,

• siekia saugumo per kontrolę.

Kodėl tai vyksta?

Nes žmogus dar neturi savo identiteto — jis gyvena pagal:

• tėvų emocinius scenarijus,

• protėvių baimes,

• vaikystės traumas,

• visuomenės suformuotas roles.

Tai lyg automatinis programa, kuri veikia be sąmoningo pasirinkimo. Iš dalies robotizuotais veiksmais nes, nepažįsta savęs tikro, gyvena  kaip aplinkos sukurtas robotas.

Kaip atrodo santykiai šiame lygyje?

• drama, barniai, susitaikymai ir vėl drama,

• daug kaltės, įrodinėjimo, manipuliacijų,

• santykiai paremti baime prarasti,

• nuolatinis vaidmenų keitimasis: Auka → Gelbėtojas → Persekėtojas,

• santykiai neaugina — jie sekina.

1 lygio žmogus gyvena ne pagal save, o pagal paveldėtas programas, primestus įsitikinimus ir įpročius.
Santykiai formuojami ne per meilę, o per Karpmano trikampį — drama, prisirišimą, kontrolę, pasiaukojimą ir kaltę.

Trumpas priminimas.
Pasaulis yra dualus: šviesa ir tamsa, diena ir naktis, saulė ir mėnulis.
Todėl žmogus visada jaučia, kurioje pusėje šiuo metu yra.

Ir tai yra atsakomybė — pripažinti.
Tik tada, kai pripažįstame tai, kas buvo paslėpta,
— paslėpta praranda galią.

Su geriausiais linkėjimais, Daiva

Žmogaus evoliucija - Sąmonės lygiai

Sąmonės lygiai gali būti klasifikuojami įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos srities. Pavyzdžiui, medicinoje sąmonė matuojama pagal sveikatos rodiklius – nuo aiškios sąmonės iki komos būsenos. Pagal Glazgo skalę matuojama iki sudėtingesnių psichologinių ir filosofinių modelių, apibūdinančių asmenybės raidos etapus arba proto būsenas.

Psichologijoje žmogaus sąmonė gali būti matuojama nuo “Aukos” būsenos iki “Kūrėjo” būsenos. Sąmonės lygių teorija pagal Steve'ą Pavliną gali būti matuojama pagal emocijų būsenų spektrą, pradedant nuo gėdos ir kaltės jausmų iki džiaugsmo, ramybės ir nušvitimo. Jis susieja sąmonės lygį su žmogaus gyvybinės energijos lygiu: pozityvumas ir aukštesni sąmonės lygiai koreliuoja su didesniu potencialu. Šis žymus asmeninio tobulėjimo treneris ir tinklaraštininkas remiasi autorių, tokių kaip David R. Hawkins, hierarchiniais sąmonės modeliais.

Žemiau pateikiu sau pasirašytus sąmonės lygio modelius, tai nėra mano asmeniškai sukurti. Pasaulyje yra labai daug informacijos, ir artimiausia sielai tampa ta, kurią tu pats išgyveni. Jie nebus identiški su kažkur jau aprašytais, bet panašūs bus. Žmonės eina evoliucijos keliu. Jei aš tai rašau šiandien, kažkas rašė prieš 100 metų, tiesiog ten ir tada tokią informaciją galėjo perskaityti ne visi, o vienetai. Mes suprantame ir suvokiame tam tikrus  dalykus tik sąmonei plečiantis.

7 sąmonės lygiai
7 Dvasiniai Sielos Evoliucijos Lygiai

Ši sistema apibūdina kelionę nuo pagrindinių fizinių poreikių ir baimių iki aukščiausios kūrybinės vienybės būsenos.

1. Fizinis / Išgyvenimo Lygis
• Fokusas: Materija, kūnas, saugumas, protėvių paveldas.
• Apibrėžimas: Tai pradinis lygis, kuriame dominuoja išgyvenimo instinktai, protėvių programos, įsitikinimai ir baimės. Siela mokosi įsikūnyti, įsisavinti fizinio pasaulio taisykles ir jaustis saugiai materialioje realybėje.

2. Emocinis / Jausmų Lygis
• Fokusas: Malonumas, norai, energijos mainai.
• Apibrėžimas: Šiame lygmenyje siela tyrinėja emocijų pasaulį – džiaugsmą, aistrą, skausmą. Mokomasi valdyti energiją, susijusią su malonumais (seksas, pinigai, pasiekimai), siekiant pusiausvyros, o ne priklausomybės.

3. Protinio / Identiteto Lygis
• Fokusas: Asmeninė galia, tikslas, valia, pasitikėjimas savimi.
• Apibrėžimas: Formuojamas stiprus asmeninis "Aš". Siela atranda savo misiją, ugdo valią, pasitikėjimą ir gebėjimą veikti pasaulyje sąmoningai, ne tik reaguojant į emocijas ar išgyvenimo poreikius.

4. Ryšio / Tarpasmeninis Lygis
• Fokusas: Empatija, besąlyginė meilė, bendrystė, santykiai.
• Apibrėžimas: Pereinama nuo egocentriško "Aš" prie "Mes". Siela mokosi kurti gilius, autentiškus ryšius, praktikuoti empatiją, atleisti ir patirti besąlyginę meilę kitiems, išeinant už asmeninio identiteto ribų.

5. Transcendentinis / Intuityvus Lygis
• Fokusas: Vidinis žinojimas, aukštesnė tiesa, autentiškumas, intuicija.
• Apibrėžimas: Siela pradeda transcenduoti (peržengti) materialias ir emocines ribas. Suaktyvėja intuicija ir gebėjimas girdėti savo vidinį balsą. Pagrindinis veiksmas – kalbėti savo aukštesniąją tiesą pasauliui, pasitikint intuityviu žinojimu.

6. Vienybės / Šviesos Lygis
• Fokusas: Objektyvumas, visapusis matymas, buvimas sraute (flow).
• Apibrėžimas: Šiame lygmenyje pasiekiama būsena, kurioje "Aš matau tiesą" ir "Aš girdžiu intuiciją" tampa nuolatine realybe, o ne tik retu patyrimu. Siela suvokia viską kaip vienį, išnyksta dualumas (gerai/blogai, aš/kitas). Buvimas teka lengvai, "sraute".

7. Kūrybinis / Kvantinis Lygis
• Fokusas: Gryna sąmonė, visybės kūryba, sugrįžimas "namo".
• Apibrėžimas: Tai aukščiausias lygis, "grįžimas namo, į savo prigimtį". Siela veikia kaip gryna kūrybinė energija (kvantinis laukas), kurianti realybę sąmoningu ketinimu. Tai meilės lygis, kuriame siela tiesiog yra, pilnatvėje ir vienybėje su visa egzistencija.

Žmogaus evoliucija

Trys kartos viename kūne – gyvas ryšio stebuklas

Epigenetikos mokslas šiandien patvirtina tai, ką senovės išmintis jautė intuityviai: kai moteris laukiasi kūdikio, jos kūne gyvena trys kartos vienu metu.

Kai vaisiui gimdoje sukanka apie penkis mėnesius, jo mažyčių kiaušidžių viduje jau formuojasi kiaušinėliai, iš kurių ateityje gali gimti nauja gyvybė — jos vaikai.
Tai reiškia, kad: Mamos įsčiose esančiame kūdikyje jau gyvena ir potenciali anūkų karta. Todėl viskas, ką jaučia, patiria ir išgyvena nėščioji — jos meilė, ramybė, stresas, skausmas ar džiaugsmas — energetiškai ir biochemiškai įsirašo ne tik į jos kūdikio ląsteles, bet ir į jo būsimos kartos pradą.

Tai nėra tik poetiška metafora — tai moksliškai įrodytas epigenetinis procesas. Mamos hormonai, emocinė būsena, mityba, net jos mintys veikia genų raišką tiek vaisiuje, tiek formuojamuose kiaušinėliuose. Šie subtilūs pokyčiai gali nulemti, kaip ateityje vaikai ar anūkai reaguos į stresą, kokį turės imunitetą ar net kokius elgesio modelius linkę kartoti.

Dvasinė šio reiškinio prasmė

Ezoteriniu lygmeniu tai reiškia, kad mes visi esame neatskiriamai susiję — savo mamose, močiučių ir visų protėvių kūnuose. Kiekviena moteris savo viduje neša gyvybės grandinę, kurios šviesa ir skausmas keliauja toliau.
Todėl kai išgydome savo vidines žaizdas, mes išlaisviname ne tik save, bet ir ateinančias kartas.

Tai ir yra tikroji giminės alchemija: kai siela sąmoningai perrašo paveldėtą informaciją, meilės energija išlaisvina tą, kas buvo įstrigę baimėje ar skausme.

Apibendrinant dvasiniu požiūriu

Kai moteris gydosi, nurimsta, myli save ir priima savo istoriją, jos kūno ir sielos ląstelės perduoda šį naują dažnį toliau – vaikams ir anūkams.
Taip keičiasi žmonijos DNR, taip gimsta nauja sąmonės karta.
Viskas prasideda nuo vienos moters širdies.

ŽMOGAUS EVOLIUCIJA – KĄ MES PAVELDIME PER DNR IR ENERGETINĮ LAUKĄ

Žmogaus gyvenimas nėra pradžia nuo nulio. Gimdami, mes atsinešame ne tik kūną, bet ir visą informacinę sistemą, kurioje užkoduotos mūsų giminės, tautos ir kolektyvinės žmonijos patirtys. Tai – tiek genetinė, tiek energetinė paveldima atmintis, kurią šiandien aiškina ne tik dvasinės tradicijos, bet ir epigenetikos mokslas.

 Biologinė ir genetinė paveldimumo dalis

Mūsų ląstelėse esančioje DNR saugoma genetinė informacija:

• ji lemia kūno sandarą, ūgį, akių spalvą, organų veiklą;

• nurodo, kaip ląstelės dauginasi, gyja, reaguoja į aplinką;

• perduoda polinkius – tiek fizines ligas, tiek tam tikrus psichologinius bruožus (pvz., temperamento tipą ar jautrumą stresui).

Tačiau ši informacija nėra „akmuo“. Ji — gyva, kvėpuojanti sistema, kuri nuolat reaguoja į mūsų mintis, emocijas, mitybą, stresą ir aplinkos vibracijas. Viskas šioje žemėje yra dinamiška, ir keičiantis energetikai gyvenimo situacijose, keičiasi ir jos vibracija.

 

Epigenetika – tiltas tarp kūno, psichikos ir sielos

Epigenetikos mokslas šiandien patvirtina tai, ką dvasinės tradicijos kalbėjo šimtmečius:
mūsų patirtys, emocijos, įpročiai ir net neišgydytos traumos gali pakeisti genų raišką.

Tai reiškia, kad:

• jei žmogus gyvena ilgalaikėje baimėje, kaltėje ar gėdoje, jo kūnas įrašo šiuos signalus į ląstelių „atmintį“;

• jei šeimoje buvo karų, bado, tremčių, smurto ar praradimų, šios trauminės patirtys palieka energetinius žymenis, kurie gali būti perduodami vaikams ir anūkams;

• net ir kolektyvinės traumos (pvz., karo ar pandemijos baimė) tampa mūsų pasąmonės dalimi, veikdamos elgesį ir sprendimus.

Taip formuojasi nematomi vidiniai scenarijai, dėl kurių mes kartojame tėvų ar protėvių likimus: sergame tomis pačiomis ligomis, įstringame panašiuose santykiuose, bijome to paties, ko bijojo jie.

 

Energetinis paveldimumas – DNR kaip šviesos kodas

Ezoteriniu požiūriu DNR nėra tik biologinė molekulė – tai šviesos ir informacijos spiralė, kurioje glūdi ne tik genetinė, bet ir dvasinė atmintis.
Joje saugomi mūsų:

• protėvių įsitikinimai ir elgesio modeliai,

• baimės, kurios saugojo, bet dabar riboja,

• įpročiai, išmokti iš išgyvenimo,

• ir net kolektyvinės žmonijos patirtys – karai, ligos, religiniai draudimai, baimė būti matomu ar laisvu.

Kai mes pradedame sąmoningai gyventi, dirbti su savimi, paleisti senas programas ir transformuoti jas į šviesą – DNR šviesos kodas keičiasi, įsijungia tie genai, kurie iki tol buvo „miegantys“.
Tai ir yra tikroji žmogaus evoliucija – kai biologija pradeda tarnauti sielos augimui.

 Ką reiškia išgydyti paveldėtą programą?

Kai žmogus suvokia, kad:

„Aš kartoju ne savo istoriją, o paveldėtą scenarijų“ – prasideda jo sąmoningumo atgimimas. Kitaip tariant  sielos nubudimas.

Tada galima:

• pripažinti programą („Aš pripažįstu, kad šis elgesys atėjo iš mano giminės“),

• išjausti jos šaknį (per kūną, emocijas, vizualizaciją),

• ir su šviesos ketinimu grąžinti ją į praeitį, kad vietoje jos gimtų nauja, aukštesnės vibracijos programa.

Kiekvienas toks išlaisvinimas veikia ne tik tave, bet ir septynias kartas į priekį bei atgal.
Tai yra tikroji giminės transformacija ir sielos evoliucija Žemėje.

Per DNR mes paveldime ne tik kūną, bet ir istoriją, energiją ir informaciją.
Mūsų užduotis šiame gyvenime – paversti šią informaciją sąmone.
Tai reiškia:

• pamatyti, ką kartojame nesąmoningai,

• paleisti, kas nebetarnauja,

• ir kurti naują, sąmoningą žmogaus kryptį – ten, kur genetinis kodas, emocijos ir dvasia susijungia į šviesos evoliuciją.

Esu praktikė, karmologė. Mano daugiametė patirtis darbo su pasąmonės programomis ir jų išlaisvinimu leidžia padėti žmonėms atpažinti paveldėtus įsitikinimus, emocines ir elgesio programas, kurios nesąmoningai valdo jų gyvenimą. Dirbu su giliausiais vidiniais sluoksniais — ten, kur saugoma ne tik asmeninė, bet ir giminės bei kolektyvinė atmintis.

Padedu žmogui transformuoti šiuos įrašus į šviesą, grįžti į tikrąją sielos kryptį – į save autentišką, gyvą, kūrybingą ir laisvą. Mano tikslas – priminti, kad mes nesame savo praeities istorijos ar aplinkos primesti vaidmenys. Mes esame kūrėjai, galintys perrašyti bet kurią patirtį į aukštesnį sąmonės lygmenį.

Mano darbas jungia psichologijos ir dvasinio pažinimo principus, todėl padedu ne tik suprasti priežastis, bet ir praktiškai įgyvendinti pokytį: paleisti senas programas, sustiprinti ryšį su kūnu ir intuicija, atverti vidinę ramybę bei sielos šviesą.

Kviečiu kurti savo gyvenimą sąmoningai — ne pagal aplinkos primestas roles ar ribojančius įsitikinimus, o pagal savo sielos planą ir vidinę tiesą. Kai žmogus sugrįžta į save tikrą, jo gyvenimas ima tekėti laisvai – su meile, gausa ir pasitikėjimu Visatos tvarka.

Registracija konsultacijai

🌕 ŽMOGAUS RAIDOS ETAPAI – TRYS LYGMENYS

(Biologinis / Psichologinis / Dvasinis-energetinis požiūris)

🌌 0. SIELOS PASIRUOŠIMAS (iki apvaisinimo)

• Biologija: dar nėra kūno.

• Psichologija: šis etapas neaprašomas.

• Dvasinis lygmuo: siela renkasi tėvus, laiką, gimimo vietą; sudaro karmines sutartis savo augimui ir patirties gavimui žemėje.
  🕊️ Energetiškai: siela jungiasi prie būsimos giminės lauko ir programų.
  🔑 Tema: pasirinkimas, sutikimas su žemiška patirtimi.

🌱 1. ĮSČIŲ LAIKOTARPIS (0–9 mėn. nėštumo)

• Biologija: formuojasi kūnas, organai, nervų sistema.

• Psichologija: dar nėra savarankiško „aš“, tačiau įrašomos emocinės patirtys per motinos kūną ( epigenetikos mokslas patviertina paverldėjimą per DNR

• Dvasinis lygmuo: siela jungiasi prie materijos. Pirmieji energetiniai ryšiai su motina.
  🔑 Tema: saugumas, priėmimas, pasitikėjimas.
  🌸 Čakros: 1–2.
  🕯️ Praktika: meditacija „Aš esu laukiamas šiame pasaulyje“.

👶 2. KŪDIKYSTĖ (0–1 m.)

• Psichologinis etapas (Eriksonas): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas, („vs.“ reiškia „versus“, tai yra „priešprieša“ arba „konfliktas tarp dviejų polių“)

  💡 Pavyzdžiui:

  Psichologinis etapas (Eriksonas): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas.

  Tai reiškia, kad kūdikystėje žmogus išgyvena vidinį procesą tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo.
  Jei šis konfliktas išsprendžiamas teigiamai – vaikas išmoksta pasitikėti pasauliu, jei ne – išlieka nepasitikėjimo, nesaugumo jausmas.

• Dvasinė tema: „Ar pasaulis mane myli?“
  Jei kūdikis jaučia šilumą – formuojasi pasitikėjimas gyvybe.
  🌸 Čakros: 1 (saugumas), 4 (meilės priėmimas).
  🔑 Dorybė: viltis.

🚼 3. ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ (1–3 m.)

• Psichologinė krizė: autonomija vs. gėda/abejonės.

• Dvasinė tema: „Ar galiu pasitikėti savimi ir pasauliu?“
  Formuojasi valia, gebėjimas rinktis.
  🌸 Čakra: 3 (valios centras).
  🔑 Dorybė: ryžtas.
  🕯️ Praktika: „Aš turiu teisę rinktis ir veikti.“

🎨 4. ŽAIDIMŲ AMŽIUS (3–6 m.)

• Psichologinė krizė: iniciatyva vs. kaltė.

• Dvasinė tema: „Ar mano norai geri?“
  Čia gimsta kūryba, vaizduotė, vaidmenų pasaulis.
  🌸 Čakros: 2 ir 4.
  🔑 Dorybė: tikslas.
  🕯️ Praktika: „Aš leidžiu sau kurti ir džiaugtis.“

🎒 5. MOKYKLINIS AMŽIUS (6–12 m.)

• Psichologinė krizė: meistriškumas vs. nepilnavertiškumas.

• Dvasinė tema: „Aš galiu! Aš sugebu!“
  Čia gimsta atsakomybė, struktūra, pasididžiavimas savimi.
  🌸 Čakros: 3, 5.
  🔑 Dorybė: kompetencija.
  🕯️ Praktika: „Aš pasitikiu savo gebėjimais.“

💫 6. PAAUGLYSTĖ (12–18 m.)

• Psichologinė krizė: tapatumas vs. vaidmenų sumaištis.

• Dvasinė tema: „Kas aš esu?“
  Paieška tarp ego ir sielos balanso.
  🌸 Čakros: 2, 6.
  🔑 Dorybė: ištikimybė sau.
  🕯️ Praktika: „Aš esu unikalus ir drąsiai reiškiu save.“

🌹 7. JAUNYSTĖ (18–25 m.)

• Psichologinė krizė: artumas vs. izoliacija.

• Dvasinė tema: „Ar galiu mylėti iš atvirumo, ne iš baimės?“
  Santykiai, meilė, seksualumas, pasitikėjimas kitu.
  🌸 Čakros: 4, 2.
  🔑 Dorybė: meilė.
  🕯️ Praktika: „Aš esu atvira meilei, ji teka per mane.“

🌻 8. BRANDUS AMŽIUS (25–40 m.)

• Psichologinė krizė: kūrybingumas / generatyvumas vs. stagnacija.

• Dvasinė tema: „Ar dalinuosi savo šviesa?“
  Tai kūrimo, paslaugos, veiklos ir savirealizacijos etapas.
  🌸 Čakros: 3–5.
  🔑 Dorybė: kūryba, atsakomybė.
  🕯️ Praktika: „Aš kuriu pasaulį iš šviesos, kurią nešu.“

🔥 9. VIDURIO AMŽIAUS TRANSFORMACIJA (40–56 m.)

• Psichologija: dažnai „vidurio amžiaus krizė“ – savęs ir prasmės pervertinimas.

• Dvasinė tema: „Kas aš esu be vaidmenų?“
  Sielos atgimimas, naujo lygmens sąmoningumas.
  🌸 Čakros: 5–7.
  🔑 Dorybė: išmintis.
  🕯️ Praktika: „Aš leidžiu senam man mirti, kad gimtų naujas aš.“

🌙 10. IŠMINTIES AMŽIUS (56 m. ir daugiau)

• Psichologinė krizė: integralumas vs. neviltis.

• Dvasinė tema: „Ar aš gyvenau iš širdies?“
  Gyvenimo integracija, atleidimas, sielos pasiruošimas naujam ciklui.
  🌸 Čakros: 6–7.
  🔑 Dorybė: taika.
  🕯️ Praktika: „Aš dėkoju už viską, ką patyriau, ir grįžtu į šviesą.“

Jei skaitote šį straipsnį – palikite prašau atsiliepimą.
Tegul tai bus mūsų energetiniai mainai – aš dalinuosi iš širdies, o jūsų žodis grąžina atgal šilumą

Dėkoju ! 🌿