Žmogaus evoliucija

Trys kartos viename kūne – gyvas ryšio stebuklas

Epigenetikos mokslas šiandien patvirtina tai, ką senovės išmintis jautė intuityviai: kai moteris laukiasi kūdikio, jos kūne gyvena trys kartos vienu metu.

Kai vaisiui gimdoje sukanka apie penkis mėnesius, jo mažyčių kiaušidžių viduje jau formuojasi kiaušinėliai, iš kurių ateityje gali gimti nauja gyvybė — jos vaikai.
Tai reiškia, kad: Mamos įsčiose esančiame kūdikyje jau gyvena ir potenciali anūkų karta. Todėl viskas, ką jaučia, patiria ir išgyvena nėščioji — jos meilė, ramybė, stresas, skausmas ar džiaugsmas — energetiškai ir biochemiškai įsirašo ne tik į jos kūdikio ląsteles, bet ir į jo būsimos kartos pradą.

Tai nėra tik poetiška metafora — tai moksliškai įrodytas epigenetinis procesas. Mamos hormonai, emocinė būsena, mityba, net jos mintys veikia genų raišką tiek vaisiuje, tiek formuojamuose kiaušinėliuose. Šie subtilūs pokyčiai gali nulemti, kaip ateityje vaikai ar anūkai reaguos į stresą, kokį turės imunitetą ar net kokius elgesio modelius linkę kartoti.

Dvasinė šio reiškinio prasmė

Ezoteriniu lygmeniu tai reiškia, kad mes visi esame neatskiriamai susiję — savo mamose, močiučių ir visų protėvių kūnuose. Kiekviena moteris savo viduje neša gyvybės grandinę, kurios šviesa ir skausmas keliauja toliau.
Todėl kai išgydome savo vidines žaizdas, mes išlaisviname ne tik save, bet ir ateinančias kartas.

Tai ir yra tikroji giminės alchemija: kai siela sąmoningai perrašo paveldėtą informaciją, meilės energija išlaisvina tą, kas buvo įstrigę baimėje ar skausme.

Apibendrinant dvasiniu požiūriu

Kai moteris gydosi, nurimsta, myli save ir priima savo istoriją, jos kūno ir sielos ląstelės perduoda šį naują dažnį toliau – vaikams ir anūkams.
Taip keičiasi žmonijos DNR, taip gimsta nauja sąmonės karta.
Viskas prasideda nuo vienos moters širdies.

Žmogaus gyvenimas nėra pradžia nuo nulio. Gimdami, mes atsinešame ne tik kūną, bet ir visą informacinę sistemą, kurioje užkoduotos mūsų giminės, tautos ir kolektyvinės žmonijos patirtys. Tai – tiek genetinė, tiek energetinė paveldima atmintis, kurią šiandien aiškina ne tik dvasinės tradicijos, bet ir epigenetikos mokslas.

 Biologinė ir genetinė paveldimumo dalis

Mūsų ląstelėse esančioje DNR saugoma genetinė informacija:

• ji lemia kūno sandarą, ūgį, akių spalvą, organų veiklą;

• nurodo, kaip ląstelės dauginasi, gyja, reaguoja į aplinką;

• perduoda polinkius – tiek fizines ligas, tiek tam tikrus psichologinius bruožus (pvz., temperamento tipą ar jautrumą stresui).

Tačiau ši informacija nėra „akmuo“. Ji — gyva, kvėpuojanti sistema, kuri nuolat reaguoja į mūsų mintis, emocijas, mitybą, stresą ir aplinkos vibracijas. Viskas šioje žemėje yra dinamiška, ir keičiantis energetikai gyvenimo situacijose, keičiasi ir jos vibracija.

Epigenetika – tiltas tarp kūno, psichikos ir sielos

Epigenetikos mokslas šiandien patvirtina tai, ką dvasinės tradicijos kalbėjo šimtmečius:
mūsų patirtys, emocijos, įpročiai ir net neišgydytos traumos gali pakeisti genų raišką.

Tai reiškia, kad:

• jei žmogus gyvena ilgalaikėje baimėje, kaltėje ar gėdoje, jo kūnas įrašo šiuos signalus į ląstelių „atmintį“;

• jei šeimoje buvo karų, bado, tremčių, smurto ar praradimų, šios trauminės patirtys palieka energetinius žymenis, kurie gali būti perduodami vaikams ir anūkams;

• net ir kolektyvinės traumos (pvz., karo ar pandemijos baimė) tampa mūsų pasąmonės dalimi, veikdamos elgesį ir sprendimus.

Taip formuojasi nematomi vidiniai scenarijai, dėl kurių mes kartojame tėvų ar protėvių likimus: sergame tomis pačiomis ligomis, įstringame panašiuose santykiuose, bijome to paties, ko bijojo jie.

Energetinis paveldimumas – DNR kaip šviesos kodas

Ezoteriniu požiūriu DNR nėra tik biologinė molekulė – tai šviesos ir informacijos spiralė, kurioje glūdi ne tik genetinė, bet ir dvasinė atmintis.
Joje saugomi mūsų:

• protėvių įsitikinimai ir elgesio modeliai,

• baimės, kurios saugojo, bet dabar riboja,

• įpročiai, išmokti iš išgyvenimo,

• ir net kolektyvinės žmonijos patirtys – karai, ligos, religiniai draudimai, baimė būti matomu ar laisvu.

Kai mes pradedame sąmoningai gyventi, dirbti su savimi, paleisti senas programas ir transformuoti jas į šviesą – DNR šviesos kodas keičiasi, įsijungia tie genai, kurie iki tol buvo „miegantys“.
Tai ir yra tikroji žmogaus evoliucija – kai biologija pradeda tarnauti sielos augimui.

 Ką reiškia išgydyti paveldėtą programą?

Kai žmogus suvokia, kad:

„Aš kartoju ne savo istoriją, o paveldėtą scenarijų“ – prasideda jo sąmoningumo atgimimas. Kitaip tariant  sielos nubudimas.

Tada galima:

• pripažinti programą („Aš pripažįstu, kad šis elgesys atėjo iš mano giminės“),

• išjausti jos šaknį (per kūną, emocijas, vizualizaciją),

• ir su šviesos ketinimu grąžinti ją į praeitį, kad vietoje jos gimtų nauja, aukštesnės vibracijos programa.

Kiekvienas toks išlaisvinimas veikia ne tik tave, bet ir septynias kartas į priekį bei atgal.
Tai yra tikroji giminės transformacija ir sielos evoliucija Žemėje.

Per DNR mes paveldime ne tik kūną, bet ir istoriją, energiją ir informaciją.
Mūsų užduotis šiame gyvenime – paversti šią informaciją sąmone.
Tai reiškia:

• pamatyti, ką kartojame nesąmoningai,

• paleisti, kas nebetarnauja,

• ir kurti naują, sąmoningą žmogaus kryptį – ten, kur genetinis kodas, emocijos ir dvasia susijungia į šviesos evoliuciją.

Esu praktikė, karmologė. Mano daugiametė patirtis darbo su pasąmonės programomis ir jų išlaisvinimu leidžia padėti žmonėms atpažinti paveldėtus įsitikinimus, emocines ir elgesio programas, kurios nesąmoningai valdo jų gyvenimą. Dirbu su giliausiais vidiniais sluoksniais — ten, kur saugoma ne tik asmeninė, bet ir giminės bei kolektyvinė atmintis.

Registracija konsultacijai

🌕 ŽMOGAUS RAIDOS ETAPAI – TRYS LYGMENYS

(Biologinis / Psichologinis / Dvasinis-energetinis požiūris)

🌌 0. SIELOS PASIRUOŠIMAS (iki apvaisinimo)

• Biologija: dar nėra kūno.

• Psichologija: šis etapas neaprašomas.

• Dvasinis lygmuo: siela renkasi tėvus, laiką, gimimo vietą; sudaro karmines sutartis savo augimui ir patirties gavimui žemėje.
  🕊️ Energetiškai: siela jungiasi prie būsimos giminės lauko ir programų.
  🔑 Tema: pasirinkimas, sutikimas su žemiška patirtimi.

🌱 1. ĮSČIŲ LAIKOTARPIS (0–9 mėn. nėštumo)

• Biologija: formuojasi kūnas, organai, nervų sistema.

• Psichologija: dar nėra savarankiško „aš“, tačiau įrašomos emocinės patirtys per motinos kūną ( epigenetikos mokslas patviertina paverldėjimą per DNR

• Dvasinis lygmuo: siela jungiasi prie materijos. Pirmieji energetiniai ryšiai su motina.
  🔑 Tema: saugumas, priėmimas, pasitikėjimas.
  🌸 Čakros: 1–2.
  🕯️ Praktika: meditacija „Aš esu laukiamas šiame pasaulyje“.

👶 2. KŪDIKYSTĖ (0–1 m.)

• Psichologinis etapas (Eriksonas): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas, („vs.“ reiškia „versus“, tai yra „priešprieša“ arba „konfliktas tarp dviejų polių“)

  💡 Pavyzdžiui:

  Psichologinis etapas (Eriksonas): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas.

  Tai reiškia, kad kūdikystėje žmogus išgyvena vidinį procesą tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo.
  Jei šis konfliktas išsprendžiamas teigiamai – vaikas išmoksta pasitikėti pasauliu, jei ne – išlieka nepasitikėjimo, nesaugumo jausmas.

• Dvasinė tema: „Ar pasaulis mane myli?“
  Jei kūdikis jaučia šilumą – formuojasi pasitikėjimas gyvybe.
  🌸 Čakros: 1 (saugumas), 4 (meilės priėmimas).
  🔑 Dorybė: viltis.

🚼 3. ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ (1–3 m.)

• Psichologinė krizė: autonomija vs. gėda/abejonės.

• Dvasinė tema: „Ar galiu pasitikėti savimi ir pasauliu?“
  Formuojasi valia, gebėjimas rinktis.
  🌸 Čakra: 3 (valios centras).
  🔑 Dorybė: ryžtas.
  🕯️ Praktika: „Aš turiu teisę rinktis ir veikti.“

🎨 4. ŽAIDIMŲ AMŽIUS (3–6 m.)

• Psichologinė krizė: iniciatyva vs. kaltė.

• Dvasinė tema: „Ar mano norai geri?“
  Čia gimsta kūryba, vaizduotė, vaidmenų pasaulis.
  🌸 Čakros: 2 ir 4.
  🔑 Dorybė: tikslas.
  🕯️ Praktika: „Aš leidžiu sau kurti ir džiaugtis.“

🎒 5. MOKYKLINIS AMŽIUS (6–12 m.)

• Psichologinė krizė: meistriškumas vs. nepilnavertiškumas.

• Dvasinė tema: „Aš galiu! Aš sugebu!“
  Čia gimsta atsakomybė, struktūra, pasididžiavimas savimi.
  🌸 Čakros: 3, 5.
  🔑 Dorybė: kompetencija.
  🕯️ Praktika: „Aš pasitikiu savo gebėjimais.“

💫 6. PAAUGLYSTĖ (12–18 m.)

• Psichologinė krizė: tapatumas vs. vaidmenų sumaištis.

• Dvasinė tema: „Kas aš esu?“
  Paieška tarp ego ir sielos balanso.
  🌸 Čakros: 2, 6.
  🔑 Dorybė: ištikimybė sau.
  🕯️ Praktika: „Aš esu unikalus ir drąsiai reiškiu save.“

🌹 7. JAUNYSTĖ (18–25 m.)

• Psichologinė krizė: artumas vs. izoliacija.

• Dvasinė tema: „Ar galiu mylėti iš atvirumo, ne iš baimės?“
  Santykiai, meilė, seksualumas, pasitikėjimas kitu.
  🌸 Čakros: 4, 2.
  🔑 Dorybė: meilė.
  🕯️ Praktika: „Aš esu atvira meilei, ji teka per mane.“

🌻 8. BRANDUS AMŽIUS (25–40 m.)

• Psichologinė krizė: kūrybingumas / generatyvumas vs. stagnacija.

• Dvasinė tema: „Ar dalinuosi savo šviesa?“
  Tai kūrimo, paslaugos, veiklos ir savirealizacijos etapas.
  🌸 Čakros: 3–5.
  🔑 Dorybė: kūryba, atsakomybė.
  🕯️ Praktika: „Aš kuriu pasaulį iš šviesos, kurią nešu.“

🔥 9. VIDURIO AMŽIAUS TRANSFORMACIJA (40–56 m.)

• Psichologija: dažnai „vidurio amžiaus krizė“ – savęs ir prasmės pervertinimas.

• Dvasinė tema: „Kas aš esu be vaidmenų?“
  Sielos atgimimas, naujo lygmens sąmoningumas.
  🌸 Čakros: 5–7.
  🔑 Dorybė: išmintis.
  🕯️ Praktika: „Aš leidžiu senam man mirti, kad gimtų naujas aš.“

🌙 10. IŠMINTIES AMŽIUS (56 m. ir daugiau)

• Psichologinė krizė: integralumas vs. neviltis.

• Dvasinė tema: „Ar aš gyvenau iš širdies?“
  Gyvenimo integracija, atleidimas, sielos pasiruošimas naujam ciklui.
  🌸 Čakros: 6–7.
  🔑 Dorybė: taika.
  🕯️ Praktika: „Aš dėkoju už viską, ką patyriau, ir grįžtu į šviesą.“

Jei skaitote šį straipsnį – palikite prašau atsiliepimą.
Tegul tai bus mūsų energetiniai mainai – aš dalinuosi iš širdies, o jūsų žodis grąžina atgal šilumą

Dėkoju ! 🌿

Komentarų nėra

Atsakykite