Ir kas per velns, ta meilė yra !

2025 m. balandžio 15 d. 11:37, Komentarų nėra

Kai susitinka vidus ir išorė: tikrosios moters ir vyro energijos santykiuose

Santykiai poroje – tai ne pareigų pasiskirstymas, ne vaidmenų žaidimas ir ne kontrolės žaidimai. Tai gyvas, nuolat kintantis energetinis mainas tarp dviejų žmonių, kurie sąmoningai pasirenka augti vienas šalia kito. Tikri santykiai gimsta tada, kai du suaugę žmonės renkasi ne imti, bet dalintis – jausmais, dėmesiu, laiku, buvimu. Santykiai – ne apie tai, ką gaunu. Jie – apie tai, ką duodu.
Tu man šypseną – aš tau šypseną. Ir jau turime dvi mūsų šypsenas vietoj vienos.
O kai jų daug – mes turime daug ne tik šypsenų, bet ir bendrų kelionių, siekių, tikslų, patirčių ir rezultatų.
Tai ne kaupimas – tai energijos mainų dalinimosi stebuklas.

Moters ir vyro energijų prigimtis – Vidus ir Išorė

Moteris, būdama tikroje moteriškoje energijoje, yra intravertiška. Jos jėga slypi viduje – tai intuicija, jausmas, gebėjimas girdėti neregimą ir pajausti tai, kas dar nepasakyta. Ji kuria vidinę erdvę, kurioje gimsta gyvybė, kūryba, švelnumas.

Tačiau kad moteris galėtų išbūti moteriškoje būsenoje – ji turi jaustis saugi.
Kad jaustųsi saugi – ji turi pasitikėti vyru.
O kad galėtų pasitikėti – vyras turi tai parodyti per veiksmus, o ne tik žodžiais.

Kai moteriai liūdna – jis šalia.
Kai ji pasimetusi – jis laiko ją ramiai.
Kai ji įsitempusi – jis ją nuramina, o ne kritikuoja.
Moteris yra emocija – o tik brandus vyras gali priimti tą emociją ne kaip trukdį, o kaip kvietimą į gylį. Tik tada moteris gali jam atsiverti visa širdimi – be kaukių, be kontrolės, besąlygiškai.

Vyras, būdamas tikroje vyriškoje energijoje, yra ekstravertiškas. Jo jėga eina į išorę – tai veiksmas, kryptis, logika, sprendimas. Jis eina per gyvenimą tarsi per dykumą – ieškodamas prasmės, krypties ir to, kam gali atiduoti save.

Ir kai šios dvi energijos susitinka ne kaip priešingybės, o kaip papildančios dalys, gimsta šventas balansas.

Vidus susitinka su išore.
Intuicija – su logika.
Jausmas – su veiksmais.

Tai – ne kova, tai vyriškos ir moteriškos energijos šokis.
Ne konkurencija, o sujungimas.
Ir tik tuomet prasideda tikra partnerystės alchemija.

Ką moteris duoda vyrui?

Moteris duoda ne tik švelnumą ar seksualumą – ji duoda gyvybinę energiją. Ji įkvepia, augina, tikėjimu užpildo. Būdama šalia, ji tarsi kvėpuoja vyru – per ją vyras jaučiasi matomas, vertas, gyvas.

Moteris duoda:

Širdį – jautrią, gyvą, nesumeluotą.
Įkvėpimą – kuris kelia vyrą virš paties savęs.
Ramybę – kuri neša gydančią tylą.
Tikėjimą juo – net kai jis pats savimi netiki.
Erdvę būti – saugią, be reikalavimų.

Tačiau visa tai yra dovana, o ne savaime suprantamas dalykas. Jei vyras tai priima, bet nesupranta, nevertina to ką gauna – jis gali manyti, kad tai jo paties augimas. Tada vieną dieną jis ištaria:
„Aš jau užaugau. Dabar manęs tavęs nereikia.“

Ir čia moters širdis sužeidžiama. Ji augino ne tam, kad būtų palikta. Ji kūrė bendrumą, o ne būti tramplinu kito šiuoliui. Tai vieta, kur dažnai prasilenkia vertybės.

Ką vyras duoda moteriai?

Vyras duoda ne tik pinigus ar saugumą. Tikras vyras duoda buvimą, pasirinkimą, nuoseklumą.

Jis duoda:

Pagarbą – ne žodžiais, o veiksmais.
Laikymą – kai moteriai sunku, kai ji verkia ar supyksta.
Stiprybę – ne dominavimu, bet šaknimis.
Girdėjimą – kai ji kalba ne protu, o širdimi.
Vertinimą – kai jis mato jos duodamą meilę ne kaip pareigą, o kaip dovaną.

Kai vyras renkasi moterį iš širdies, o ne iš reikalo, ji žydi. Yra posakis- pažiūrėk į moterį ir pasakysi koks jos vyras.

Santykių esmė – ne duoti ar gauti, o kurti kartu

Tikri santykiai prasideda ten, kur baigiasi išskaičiavimai: kas kiek įnešė, kas ką padarė. Jie prasideda nuo klausimo:
„Kaip aš galiu būti šalia tavęs tikras, be kaukės ?“
„Kaip aš galiu būti su tavimi tikra, be kaukės ?“

Santykiai – tai ne kompromisai. Tai sąmoningas pasirinkimas eiti per gyvenimą šalia žmogaus, kurio neketini pakeisti, bet nori matyti augant.

Moteris – ne šešėlis, o šviesa

Moteris neturi tapti mažesnė, kad vyras šalia jos jaustųsi didesnis. Ji ne tam, kad būtų fone. Ji tam, kad šviestų. Ir tas, kuris turi dvasines akis – tą šviesą pamatys. Nebijos. Neįskaudins. Neatsitrauks.

O moteris visada turi justi:

„Ar jis pas mane ateina todėl, kad nori būti su manimi?
Ar todėl, kad aš jam patogi?“

Tarp šių dviejų jausmų – visas skirtumas tarp tikros partnerystės ir emocinio naudojimo.

Ir pabaigai...

Jei tu, kaip moteris, jauti, kad dovanojai, auginai, bet buvai palikta – žinok, tai ne tavo kaltė. Tai tavo jėga. Tu esi ta, kuri augina. Bet, atmink, nuo šiol – tik tuos, kurie vertina. Kurie renkasi eiti kartu, o ne pasiimti ir dingti.

Jei tu, kaip vyras, matyk moterį šalia savęs – girdėk ją ne ausimis, o širdimi. Ji tavo veidrodis. Ji bus tavo jėgos šaltinis, jei pasirinksi tai matyti, girdėti, priimti ir palaikyti.

Tikra partnerystė – ne tai, ką vienas duoda kitam,
o tai, ką mes kuriame, kai esame kartu.
Tai buvimas tame pačiame lauke, su pagarba, šiluma, ir nuoširdumu.
Ir tai – šventa.
Daiva 💙+💛