Patikėsi – pamatysi. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai !
Šiandien aptikau straipsnį viename portale, kuriame rašoma, kad „keli zodiako ženklai turi magiškas galias“. Ir žinot ką? Nuoširdžiai – net nepykau. Bet nusijuokiau. Kodėl? Nes tai dar vienas pavyzdys, kaip siaurai dažnai suvokiamas žmogus. Tarsi mūsų vidinė galia būtų kažkoks loterijos prizas: pasisekė – gavai, nepasisekė – esi „paprastas mirtingasis“.
Taip nėra. Noriu pasakyti labai aiškiai – magija nėra privilegija. Ji nepriklauso nuo tavo horoskopo, amžiaus, lyties ar įsitikinimų. Magija – tai mūsų visų prigimtis. Tai mūsų autentiškumas. Magiškas yra kiekvienas žmogus, kuris išdrįsta gyventi taip, kaip jaučia. Kuris nebijo savo kūno, emocijų ir vidinio žinojimo. Magija pasireiškia ne per triukus, o per tikrumą – kai žmogus leidžia sau būti tuo, kas jis iš tiesų yra. Būti tokiu, kokiu jis gimė.
Žmogus – tai ne tik kūnas. Jis turi sielą, sąmonę, subtilų energetinį lauką. Jis jaučia ne tik fizinius pojūčius, bet ir vibracijas, nuotaikas, neregimąsias sroves. Mes dažnai tai nutylime, nes nuo pat vaikystės mus mokė prisitaikyti, tylėti, būti „kaip visi“. Buvimas kitokiu buvo lygus pavojui: tave gali atmesti, iš tavęs gali pasijuokti, gali pasakyti, kad su tavimi kažkas ne taip.
Ir tai įsirėžė taip giliai, kad net užaugę bijome savo tikrosios šviesos. Bijome išsiskirti, bijome būti jautrūs, nes tai gali atrodyti silpna. Bet iš tikrųjų – būti tikru yra stipriausia, ką galime padaryti. Būti jautriu, gyvu, jaučiančiu – tai ne trūkumas, o galia.
Ilgą laiką aš pati slėpiau savo jautrumą. Kai kalbėdavau iš širdies, man sakydavo, kad esu per jautri. Kai pasitikėdavau savo intuicija, girdėdavau: „tau tik atrodo“. Kai jausdavau stipriai – man siūlydavo „nustoti dramatizuoti“. Ir aš bijojau, kad jei parodysiu save tikrą – mane vėl atmes, sužeis, kaip kadaise. Tai buvo ne tamsos, o šviesos baimė. Baimė būti tuo, kuo gimiau būti.
Tačiau šiandien aš gyvenu kitaip. Aš nebebijau savo šviesos. Aš supratau, kad mano šviesa – tai jautrumas, gebėjimas matyti ir jausti giliau, kūno reakcijos, kurios ateina anksčiau nei žodžiai. Mano šviesa – tai gebėjimas būti be kaukių. Ir aš nebenoriu nei prisitaikyti, nei tylėti. Man nebereikia leidimo būti savimi.
Aš žinau, kad kai kalbu – tai veikia. Kai pasidalinu – tai grįžta per patirtį. Nes mano žodžiai – tai ne tik garsai, tai vibracija. Aš esu ta, kuri kuria savo realybę. Ne teoriškai, o kasdien – per žodžius, jausmus, mintis ir pasirinkimus.
Ir kai skaitau tokius straipsnius, kuriuose magija priskiriama keliems žmonėms ar ženklams, norisi garsiai pasakyti: magija – tai būti savimi. Tai nereiškia būti tobulu. Tai reiškia būti tikru. Drąsiai, tyliai, švelniai ar ryškiai – bet taip, kaip tau iš tiesų yra. Ir kai tu toks esi – tavo energija kuria. Tavo buvimas tampa gyvu signalu kitiems: „ir tu gali“.
Aš tikiu, kad visi tai galim. Kad jausti savo magiją, reikia išmokti valdyti savo ego. Po tokios transformacijos magiją matysite visur – ir kėdėje, ir paveiksle, ir net pilkame cepeliniškame danguje... Nes ši Visata, šis pasaulis yra stebuklingas – kaip ir žmogus. Žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir turi visas Kūrėjo savybes.
Ir tai veikia taip: patikėsi – pamatysi. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai.
Daiva ☀️