Mano sielos kelionė: Per šešėlius į šviesą

Šešėliai – tai mūsų pasąmonėje paslėptos dalys, kurias ilgą laiką nepriėmėme, nuslopinome arba pabijojome jas išgyventi. Tai gali būti:

• užslopintos emocijos (pyktis, baimė, liūdesys),

• mintys ar instinktai, kurie neatitiko šeimos ar visuomenės normų,

• baimės ir traumos, kurias buvome priversti ignoruoti, kad išgyventume,

• primesti ir paveldėti įsitikinimai, kurie įrašyti mūsų giminės, kultūros ar kolektyvinėje atmintyje,

• pasikartojantys įpročiai ir programos, kurios valdo mus nesąmoningai,

• net paslaptys, kurias nešam iš vaikystės ar per sielos liniją.

Dažnai tai buvo tai, kas nebuvo saugu parodyti: mūsų gyvybė, emocionalumas, seksualumas, gėris, net šviesa.
Ir todėl visa tai buvo nustumta gilyn į vidinį „šešėlinį rūsiuką“, kur energija nesunyko – ji tik laukė, kol bus atpažinta.

Šešėlis – tai ne tamsa pati savaime, o neapšviesta sąmonės dalis.
Ji turi stiprią energiją – tačiau kai lieka nematoma, ši energija pasireiškia gresmingomis formomis:

• pyktis → sprogimai ar autoagresija,

• pavydas → santykių griovimas,

• kaltė / gėda → savęs nuvertinimas,

• baimė → kontrolė, perfekcionizmas, užsidarymas,

• nerimas → nepastovumas, nerymas, chroniškas nepasitenkinimas,

• vidinis pasimetimas → „nežinau, kas esu“, „nežinau, ko noriu“.

Bet kai pasižiūri į šešėlį sąmoningai, pradedi matyti:

• kad po pykčiu slepiasi tavo savivertė,

• kad po gėda – tavo jautrumas ir švelnumas,

• kad po kontrole – tavo baimė būti palikta,

• kad po nerimu – tavo troškimas būti tikra ir laisva.

Carl Gustav Jung rašė:

„Kol sąmoningai nepadarysi savo šešėlio sąmoningu, jis valdys tavo gyvenimą – ir tu tai vadinsi  likimu.“

Būtent čia gimsta sąmoningumas.
Kai tu įvardini savo šešėlį, kai nepabėgi nuo to, ką jauti, o pažiūri tam į akis su švelnumu, tavo smegenys plečiasi, jungtys persirašo, siela integruoja naują šviesos lygmenį.

Tuomet šešėlis:

• ne bevaldo tave, o tampa tavo jėga;

• ne slopina, o atveria kūrybą;

• ne skaudina, o veda kitus.

Šešėlis virsta šviesos jėga tik tada, kai jį atpažįsti ir priimi be kovos.
Tai – vidinis alchemijos procesas, kai vidinė tamsa išlaisvinama ir transformuojama į sąmoningą jėgą.

 Iš kur atsiranda šešėliai?

• Iš vaikystės patirčių, kai buvome mokomi, kad „taip negalima“, „tu blogas“, „nebūk silpnas“.

• Iš traumų, kurias buvome priversti ištverti vieni – ir išgyvenimui reikėjo jų nesijausti.

• Iš giminės ir kolektyvinių programų, kurios perduodamos per ląstelinę atmintį.

• Iš sielos kelionės – kartais šešėliai atsinešti ne iš šio gyvenimo, o kaip neišspręstos pamokos, kurias siela pasirinko perdirbti.

• Per pyktį mokomės savivertės.

• Per skausmą – empatijos.

• Per baimę – pasitikėjimo.

• Per kontrolę – atsidavimo.

Žemiau, mano šešėlių matrica.

Mano gyvenimo esmė · Ką aš čia veikiu · Geno Raktas 33

Mano gyvenimo esmė – gyventi mitinį gyvenimą.

Gyventi mitinį gyvenimą reiškia, kad eini savo unikaliu keliu, kuris svarbus tik tada, jei jis nuolat verčia tave augti, tobulėti ir paleisti tai, kas sena. Tu turi patirti gyvenimą pilnai. Pasinerti į gelmes ir pakilti į aukštumas. Išbandyti viską ir visus – per šviesą ir per šešėlį.

Tu gali per vieną gyvenimą pereiti daug gyvenimų.

Tavo kelias – ne saugus, o gyvas: tai malonumo ir skausmo, prieštaravimų ir nuotykių kelias.

Nesvarbu, ką konkrečiai veiki – svarbu, kad gyventum kaip herojė savo didžiojoje kelionėje.

Galiausiai sugrįši „namo“, bet tavopati kelionė yra tavopagrindinis tikslas.

Ir jei tavo gyvenimo pabaigoje niekas neprašys parašyti tavo biografijos, tai galbūt tu nevisiškai atsidavei šiam nuostabiam patyrimui...

Mano evoliucija · Ką aš mokausi šiame gyvenime · GK 19

Pats svarbiausias tavo gyvenimo mokymas – neatsiskirti nuo kitų žmonių.

Kadangi 19-oji dovana yra tavo evoliucinis kelias, tu negali pabėgti nuo materialių poreikių.

Dauguma tavo pagrindinių gyvenimo iššūkių bus susiję su materialiniu saugumu.

Tu turi išmokti būti jautri ne tik kitų, bet ir savo poreikiams.

Balansuoti tarp šių poreikių bus vienas didžiausių tavo iššūkių, bet tuo pačiu – ir tavo didžiausia dovana pasauliui. Yra viena svarbi tiesa, kurią tau verta visada prisiminti:

„Kol turi stogą virš galvos, maisto ir draugų – viskas, ko tau reikia, yra jau duota.“

Visa kita – prabanga. Jei laikysiesi šios perspektyvos, niekada neprarasi savo gyvenimo prasmės.

Mano švytėjimas · Kas palaiko mano sveikatą ir energiją · GK 2

Tavo gyvenimas – tai laiko jausmas.

Tavo kūne yra tam tikrų mineralų, kurie rezonuoja su visatos ritmais.

Dėl tavo smegenų chemijos tu visada jauti – kai esi tinkamoje vietoje, o kur – ne.

Kuo labiau susiderini su šiuo vidiniu intuicijos impulsu, tuo stebuklingesnis tampa tavo gyvenimas.

Tu ateini į vietas ir išeini iš jų tarsi pagal mistinį tvarkaraštį. Sakai reikiamus žodžius reikiamu metu – būtent tiems, kuriems reikia. Ir tai vyksta reikiamoje vietoje, reikiamu laiku.

Visa, ką darai, spinduliuoją jėgą, galią ir įtaką, nors tu net neturi apie tai galvoti.

Svarbiausia, ką turi išmokti – iš karto reaguoti į tuos slaptus kūno impulsus, kurie kviečia arba veikti, arba sustoti.

Mano tikslas · Kas mane giliai pripildo · GK 1

Tavo gyvenimas simbolizuoja kūrybinės evoliucijos jėgą.

Evoliucija niekada nežiūri atgal. Jai nerūpi senos formos. Jai nerūpi ir būsimos.

Evoliucijai svarbus vienas procesas – vesti iš tamsos į šviesą.

Toks ir tavo gyvenimas.

Todėl tau pravartu pamiršti, kur eini, ir atsiduoti vidiniam kūrybiniam impulsui, kuris pulsuoja tavyje.

Tu visada arba kuri, arba ilsiesi.

Tavo tikslas – perkelti pasaulio dalelę į grožio erdvę.

Tau nereikia daug galvoti apie savo gyvenimą – tai tik tolina tave nuo tavo kūrybinės galios.

Kuo mažiau žinai apie save, tuo geriau.

Nes kai tik kažką apie save supranti – tai jau paseno ir stabdo tavo kūrybą.

Mano kelias per šešėlius nebuvo lengvas – bet jis buvo tikras.

Šiandien vieną iš šio kelio etapų apibūdinčiau kaip amerikietiškų kalnelių ruožą: tai buvo kritimas į pačios tamsiausios esaties dugną ir pakilimas į dievišką esybę ir palaimos būseną.

Aš sutikau savyje pyktį, baimę, kaltę, kontrolę, pasimetimą. Sutikau ir tuos, kurie šiuos jausmus manyje pažadino.
Kaskart sutikusi žmogų, kuris pašviesdavo mano tamsą, sustodavau ir žiūrėdavau į tą veidrodį – nes jame matydavau savo sužeistą, traumuotą dalį, kuri tyliai sakydavo:

„Aš taip ilgai tavęs laukiau…
Paimk mane ant rankų.
Man šalta. Tamsu. Apkabink mane.“

Aš išeidavau iš tų santykių ar situacijų tik tada, kai žmogus nebešvietė man į tamsą. Ir tada ateidavo kitas, naujas žmogus, nauja scena, nauja dalis manęs.

Kiekvienas iš jų buvo mano mokytojas, pagalbininkas, atėjęs parodyti man dar vieną sielos kelio posūkį.

Kartais žiūrėti į savo šešėlį būdavo taip skaudu, kad bijojau tai pripažinti, bijojau priimti. Bet tik tuomet, kai išdrįsdavau priimti, skausmas mažėdavo ir tirpdavo.

Ir būtent per tai gimė sąmoningumas, šviesa, meilė.
Aš vis dar keliauju – bet dabar jau su atvira širdimi, nebekovodama su tamsa, o priimdama ją kaip dalį savęs.

Jei jauti, kad eini per savęs pažinimo, išlaisvinimo ar transformacijos kelią – tavo asmeninė šešėlių matrica gali tapti galingu vedliu. Ji padės tau pamatyti, kur slypi tavo šešėliai, kokios pamokos laukia, ir kaip vesti save (ar kitus) į šviesą.

Norėdama ją gauti, atlik 3 paprastus žingsnius:

1. Palik komentarą po šiuo tekstu – parašyk savo vardą, kad žinočiau, jog skaitai sąmoningai.
2. Pasidalink šiuo tekstu savo socialiniuose tinkluose, kad šviesa plistų.
3. Parašyk man el. laišką el.paštu: [email protected]  su šia informacija:

• Tavo gimimo data

• Jei žinai – tikslus gimimo laikas

• Miestas, kuriame gimei

 Gavusi visą informaciją, per 2 savaites tau atsiųsiu tavo asmeninę šešėlių matricą – unikalų žemėlapį, atspindintį tavo sielos šešėlius, dovanas ir kelią į šviesą.

Komentarų nėra

Atsakykite