Mano sielos kelionė: Per šešėlius į šviesą

Šešėliai – tai mūsų pasąmonėje paslėptos dalys, kurias ilgą laiką nepriėmėme, nuslopinome arba pabijojome jas išgyventi. Tai gali būti:

• užslopintos emocijos (pyktis, baimė, liūdesys),

• mintys ar instinktai, kurie neatitiko šeimos ar visuomenės normų,

• baimės ir traumos, kurias buvome priversti ignoruoti, kad išgyventume,

• primesti ir paveldėti įsitikinimai, kurie įrašyti mūsų giminės, kultūros ar kolektyvinėje atmintyje,

• pasikartojantys įpročiai ir programos, kurios valdo mus nesąmoningai,

• net paslaptys, kurias nešam iš vaikystės ar per sielos liniją.

Dažnai tai buvo tai, kas nebuvo saugu parodyti: mūsų gyvybė, emocionalumas, seksualumas, gėris, net šviesa.
Ir todėl visa tai buvo nustumta gilyn į vidinį „šešėlinį rūsiuką“, kur energija nesunyko – ji tik laukė, kol bus atpažinta.

Šešėlis – tai ne tamsa pati savaime, o neapšviesta sąmonės dalis.
Ji turi stiprią energiją – tačiau kai lieka nematoma, ši energija pasireiškia gresmingomis formomis:

• pyktis → sprogimai ar autoagresija,

• pavydas → santykių griovimas,

• kaltė / gėda → savęs nuvertinimas,

• baimė → kontrolė, perfekcionizmas, užsidarymas,

• nerimas → nepastovumas, nerymas, chroniškas nepasitenkinimas,

• vidinis pasimetimas → „nežinau, kas esu“, „nežinau, ko noriu“.

Bet kai pasižiūri į šešėlį sąmoningai, pradedi matyti:

• kad po pykčiu slepiasi tavo savivertė,

• kad po gėda – tavo jautrumas ir švelnumas,

• kad po kontrole – tavo baimė būti palikta,

• kad po nerimu – tavo troškimas būti tikra ir laisva.

Carl Gustav Jung rašė:

„Kol sąmoningai nepadarysi savo šešėlio sąmoningu, jis valdys tavo gyvenimą – ir tu tai vadinsi  likimu.“

Būtent čia gimsta sąmoningumas.
Kai tu įvardini savo šešėlį, kai nepabėgi nuo to, ką jauti, o pažiūri tam į akis su švelnumu, tavo smegenys plečiasi, jungtys persirašo, siela integruoja naują šviesos lygmenį.

Tuomet šešėlis:

• ne bevaldo tave, o tampa tavo jėga;

• ne slopina, o atveria kūrybą;

• ne skaudina, o veda kitus.

Šešėlis virsta šviesos jėga tik tada, kai jį atpažįsti ir priimi be kovos.
Tai – vidinis alchemijos procesas, kai vidinė tamsa išlaisvinama ir transformuojama į sąmoningą jėgą.

 Iš kur atsiranda šešėliai?

• Iš vaikystės patirčių, kai buvome mokomi, kad „taip negalima“, „tu blogas“, „nebūk silpnas“.

• Iš traumų, kurias buvome priversti ištverti vieni – ir išgyvenimui reikėjo jų nesijausti.

• Iš giminės ir kolektyvinių programų, kurios perduodamos per ląstelinę atmintį.

• Iš sielos kelionės – kartais šešėliai atsinešti ne iš šio gyvenimo, o kaip neišspręstos pamokos, kurias siela pasirinko perdirbti.

• Per pyktį mokomės savivertės.

• Per skausmą – empatijos.

• Per baimę – pasitikėjimo.

• Per kontrolę – atsidavimo.

Žemiau, mano šešėlių matrica.

Mano gyvenimo esmė · Ką aš čia veikiu · Geno Raktas 33

Mano gyvenimo esmė – gyventi mitinį gyvenimą.

Gyventi mitinį gyvenimą reiškia, kad eini savo unikaliu keliu, kuris svarbus tik tada, jei jis nuolat verčia tave augti, tobulėti ir paleisti tai, kas sena. Tu turi patirti gyvenimą pilnai. Pasinerti į gelmes ir pakilti į aukštumas. Išbandyti viską ir visus – per šviesą ir per šešėlį.

Tu gali per vieną gyvenimą pereiti daug gyvenimų.

Tavo kelias – ne saugus, o gyvas: tai malonumo ir skausmo, prieštaravimų ir nuotykių kelias.

Nesvarbu, ką konkrečiai veiki – svarbu, kad gyventum kaip herojė savo didžiojoje kelionėje.

Galiausiai sugrįši „namo“, bet tavopati kelionė yra tavopagrindinis tikslas.

Ir jei tavo gyvenimo pabaigoje niekas neprašys parašyti tavo biografijos, tai galbūt tu nevisiškai atsidavei šiam nuostabiam patyrimui...

Mano evoliucija · Ką aš mokausi šiame gyvenime · GK 19

Pats svarbiausias tavo gyvenimo mokymas – neatsiskirti nuo kitų žmonių.

Kadangi 19-oji dovana yra tavo evoliucinis kelias, tu negali pabėgti nuo materialių poreikių.

Dauguma tavo pagrindinių gyvenimo iššūkių bus susiję su materialiniu saugumu.

Tu turi išmokti būti jautri ne tik kitų, bet ir savo poreikiams.

Balansuoti tarp šių poreikių bus vienas didžiausių tavo iššūkių, bet tuo pačiu – ir tavo didžiausia dovana pasauliui. Yra viena svarbi tiesa, kurią tau verta visada prisiminti:

„Kol turi stogą virš galvos, maisto ir draugų – viskas, ko tau reikia, yra jau duota.“

Visa kita – prabanga. Jei laikysiesi šios perspektyvos, niekada neprarasi savo gyvenimo prasmės.

Mano švytėjimas · Kas palaiko mano sveikatą ir energiją · GK 2

Tavo gyvenimas – tai laiko jausmas.

Tavo kūne yra tam tikrų mineralų, kurie rezonuoja su visatos ritmais.

Dėl tavo smegenų chemijos tu visada jauti – kai esi tinkamoje vietoje, o kur – ne.

Kuo labiau susiderini su šiuo vidiniu intuicijos impulsu, tuo stebuklingesnis tampa tavo gyvenimas.

Tu ateini į vietas ir išeini iš jų tarsi pagal mistinį tvarkaraštį. Sakai reikiamus žodžius reikiamu metu – būtent tiems, kuriems reikia. Ir tai vyksta reikiamoje vietoje, reikiamu laiku.

Visa, ką darai, spinduliuoją jėgą, galią ir įtaką, nors tu net neturi apie tai galvoti.

Svarbiausia, ką turi išmokti – iš karto reaguoti į tuos slaptus kūno impulsus, kurie kviečia arba veikti, arba sustoti.

Mano tikslas · Kas mane giliai pripildo · GK 1

Tavo gyvenimas simbolizuoja kūrybinės evoliucijos jėgą.

Evoliucija niekada nežiūri atgal. Jai nerūpi senos formos. Jai nerūpi ir būsimos.

Evoliucijai svarbus vienas procesas – vesti iš tamsos į šviesą.

Toks ir tavo gyvenimas.

Todėl tau pravartu pamiršti, kur eini, ir atsiduoti vidiniam kūrybiniam impulsui, kuris pulsuoja tavyje.

Tu visada arba kuri, arba ilsiesi.

Tavo tikslas – perkelti pasaulio dalelę į grožio erdvę.

Tau nereikia daug galvoti apie savo gyvenimą – tai tik tolina tave nuo tavo kūrybinės galios.

Kuo mažiau žinai apie save, tuo geriau.

Nes kai tik kažką apie save supranti – tai jau paseno ir stabdo tavo kūrybą.

Mano kelias per šešėlius nebuvo lengvas – bet jis buvo tikras.

Šiandien vieną iš šio kelio etapų apibūdinčiau kaip amerikietiškų kalnelių ruožą: tai buvo kritimas į pačios tamsiausios esaties dugną ir pakilimas į dievišką esybę ir palaimos būseną.

Aš sutikau savyje pyktį, baimę, kaltę, kontrolę, pasimetimą. Sutikau ir tuos, kurie šiuos jausmus manyje pažadino.
Kaskart sutikusi žmogų, kuris pašviesdavo mano tamsą, sustodavau ir žiūrėdavau į tą veidrodį – nes jame matydavau savo sužeistą, traumuotą dalį, kuri tyliai sakydavo:

„Aš taip ilgai tavęs laukiau…
Paimk mane ant rankų.
Man šalta. Tamsu. Apkabink mane.“

Aš išeidavau iš tų santykių ar situacijų tik tada, kai žmogus nebešvietė man į tamsą. Ir tada ateidavo kitas, naujas žmogus, nauja scena, nauja dalis manęs.

Kiekvienas iš jų buvo mano mokytojas, pagalbininkas, atėjęs parodyti man dar vieną sielos kelio posūkį.

Kartais žiūrėti į savo šešėlį būdavo taip skaudu, kad bijojau tai pripažinti, bijojau priimti. Bet tik tuomet, kai išdrįsdavau priimti, skausmas mažėdavo ir tirpdavo.

Ir būtent per tai gimė sąmoningumas, šviesa, meilė.
Aš vis dar keliauju – bet dabar jau su atvira širdimi, nebekovodama su tamsa, o priimdama ją kaip dalį savęs.

Jei jauti, kad eini per savęs pažinimo, išlaisvinimo ar transformacijos kelią – tavo asmeninė šešėlių matrica gali tapti galingu vedliu. Ji padės tau pamatyti, kur slypi tavo šešėliai, kokios pamokos laukia, ir kaip vesti save (ar kitus) į šviesą.

Norėdama ją gauti, atlik 3 paprastus žingsnius:

1. Palik komentarą po šiuo tekstu – parašyk savo vardą, kad žinočiau, jog skaitai sąmoningai.
2. Pasidalink šiuo tekstu savo socialiniuose tinkluose, kad šviesa plistų.
3. Parašyk man el. laišką el.paštu: [email protected]  su šia informacija:

• Tavo gimimo data

• Jei žinai – tikslus gimimo laikas

• Miestas, kuriame gimei

 Gavusi visą informaciją, per 2 savaites tau atsiųsiu tavo asmeninę šešėlių matricą – unikalų žemėlapį, atspindintį tavo sielos šešėlius, dovanas ir kelią į šviesą.

Su meile, Daiva  💛

Rūkymas – tai ne apie cigaretes. Tai apie tai, ką slepiate giliai savo viduje !

Žmonės pradeda rūkyti ne dėl skonio ar nikotino. Priežastis dažniausiai slypi kur kas giliau – emociniuose skauduliuose, kuriems nebuvo vietos, kuriuos norėta užslėpti, nes jie nepatogūs, nes „aš jų nenoriu nagrinėti“.

Rūkymas dažnai prasideda tada, kai žmogus jaučia įtampą, nerimą, skausmą ar vienatvę, bet neturi saugios vietos tai išreikšti. Nėra su kuo pasikalbėti, o gal net jei ir yra – jis giliai viduje įsitikinęs, kad jo niekas neišgirs, nesupras ar nepriims.

Tai išmoktas būdas slopinti save.
Išmoktas būdas būti „geru“, „ramiu“, „neįkyriu“.
Išmoktas būdas neišsakyti to, kas iš tiesų skauda.

Dažnai žmonės, kurie pradeda rūkyti, vaikystėje ar paauglystėje patyrė emocinį atstūmimą, gėdą ar kritiką. Galbūt jie girdėjo, kad reikia tylėti. Kad pykti negražu. Kad neverta verkti. Kad reikia būti stipriam. Kad jei pasakysi tai, ką galvoji ar jauti – būsi pažemintas, išjuoktas arba ignoruotas.

Todėl vietoj to, kad kalbėtų – jie renkasi tylėti.
Ir kai viduje ima kauptis įtampa, kyla ranka – ne link žmogaus, o link cigaretės.
Ne tam, kad atsipalaiduotų, o tam, kad užčiauptų savo vidinį balsą.

Rūkymas tampa burnos užėmimu. Kad ji nekalbėtų. Kad neatsivertų tai, ko žmogus bijo pasakyti. Tai nėra sąmoningas sprendimas – tai gynybos mechanizmas. Taip veikia baimės.

Viskas, ką bandote nuslėpti, turi šalutinį poveikį – nori būti pripažinta. Ir jei reikės jus susargdinti, kad tai, ką slepiate, būtų pagaliau išgirsta – taip ir bus.

Rūkymas – tai būdas ištverti tą naštą, kurią giliai slepiate.
Tai būdas apsaugoti save nuo išorinio pasaulio – arba bent jau taip atrodo jums.

Bet tai tik iliuzija.

Cigaretė niekada neišgydys žaizdos, kurią nešioji savyje. Ji tik trumpam numalšins simptomą – bet paliks vidinę šaknį augti toliau.

Tavo siela nori kvėpuoti. Nori kalbėti. Nori būti išgirsta.
Ir tu gali tai padaryti – be dūmų šydo, be savęs slopinimo, be baimės, kad būsi netinkamas.

Kiekviena akimirka, kai renkiesi save – kai vietoj cigaretės atsisuki į savo jausmą, kai užduodi klausimą „ką aš dabar iš tikrųjų jaučiu?“ – tu gyji.
Tu sugrįžti į save. Į tą, kuris kažkada buvo nutildytas. Į tą, kuris dabar mokosi būti gyvas be gynybų.

Mesti rūkyti – tai ne tik mesti įprotį.
Tai pradėti iš tikrųjų kvėpuoti.
Tai pripažinti: Aš nusipelniau jausti, kalbėti, gyventi visą gyvenimą – ne pusę.

Ir jeigu dabar jauti šauksmą tai padaryti – neignoruok.
Galbūt tai pirmas kartas, kai tavo vidinis balsas pagaliau ryžosi kalbėti.

Jei tau reikia pagalbos, kaip atsisakyti priklausomybių, aš turiu gerą praktiką kuri padės tau suprasti kodėl tu rūkai.
Spustelėk čia

Su meile – Daiva 💛💨🕊️

Aukštos išminties ženklai, nesusiję su diplomais

Dažnai galvojame, kad tik žmogus su diplomu gali būti laikomas aukšto intelekto.
Tačiau iš tikrųjų išmintingą žmogų išduoda visai kiti dalykai:

🌿 1. Jie moka abejoti.
Kvailys visada šventai įsitikinęs savo teisumu ir nuolat ginčijasi.
Išmintingas žmogus abejoja, tikrina faktus, ieško šaltinių, patikslina informaciją.
Jis netgi pasiruošęs pakeisti savo nuomonę, jei pamato, kad klydo.

🌿 2. Jie užduoda netikėtus klausimus.
Ne tam, kad pasirodytų, o todėl, kad nori prasibrauti iki pačios esmės.
Jie kasa giliai, ieško tikrosios tiesos, žvelgdami keliais žingsniais į priekį.

🌿 3. Jie kalba paprastai.
Tikra išmintis nevynioja minčių į sudėtingus žodžius.
Išmintingas žmogus kalba aiškiai, suprantamai, be dirbtinio „žodyno demonstravimo“.

🌿 4. Jie moka tylėti.
Išmintingi žmonės žino: kuo daugiau klausaisi, tuo daugiau supranti.
Tyla jiems – ne silpnumas, o išminties stiprybė.

🌿 5. Jie nesiginčija tam, kad laimėtų.
Beprasmiški ginčai – tai tik energijos švaistymas.
Išmintingi žmonės diskutuoja tam, kad suprastų, o ne tam, kad dominuotų.

O kuris esate jūs? 🌟

Su meile,
Daiva 🌷

Patikėsi – pamatysi. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai !

Šiandien aptikau straipsnį viename portale, kuriame rašoma, kad „keli zodiako ženklai turi magiškas galias“. Ir žinot ką? Nuoširdžiai – net nepykau. Bet nusijuokiau. Kodėl? Nes tai dar vienas pavyzdys, kaip siaurai dažnai suvokiamas žmogus. Tarsi mūsų vidinė galia būtų kažkoks loterijos prizas: pasisekė – gavai, nepasisekė – esi „paprastas mirtingasis“.

Taip nėra. Noriu pasakyti labai aiškiai – magija nėra privilegija. Ji nepriklauso nuo tavo horoskopo, amžiaus, lyties ar įsitikinimų. Magija – tai mūsų visų prigimtis. Tai mūsų autentiškumas. Magiškas yra kiekvienas žmogus, kuris išdrįsta gyventi taip, kaip jaučia. Kuris nebijo savo kūno, emocijų ir vidinio žinojimo. Magija pasireiškia ne per triukus, o per tikrumą – kai žmogus leidžia sau būti tuo, kas jis iš tiesų yra. Būti tokiu, kokiu jis gimė.

Žmogus – tai ne tik kūnas. Jis turi sielą, sąmonę, subtilų energetinį lauką. Jis jaučia ne tik fizinius pojūčius, bet ir vibracijas, nuotaikas, neregimąsias sroves. Mes dažnai tai nutylime, nes nuo pat vaikystės mus mokė prisitaikyti, tylėti, būti „kaip visi“. Buvimas kitokiu buvo lygus pavojui: tave gali atmesti, iš tavęs gali pasijuokti, gali pasakyti, kad su tavimi kažkas ne taip.

Ir tai įsirėžė taip giliai, kad net užaugę bijome savo tikrosios šviesos. Bijome išsiskirti, bijome būti jautrūs, nes tai gali atrodyti silpna. Bet iš tikrųjų – būti tikru yra stipriausia, ką galime padaryti. Būti jautriu, gyvu, jaučiančiu – tai ne trūkumas, o galia.

Ilgą laiką aš pati slėpiau savo jautrumą. Kai kalbėdavau iš širdies, man sakydavo, kad esu per jautri. Kai pasitikėdavau savo intuicija, girdėdavau: „tau tik atrodo“. Kai jausdavau stipriai – man siūlydavo „nustoti dramatizuoti“. Ir aš bijojau, kad jei parodysiu save tikrą – mane vėl atmes, sužeis, kaip kadaise. Tai buvo ne tamsos, o šviesos baimė. Baimė būti tuo, kuo gimiau būti.

Tačiau šiandien aš gyvenu kitaip. Aš nebebijau savo šviesos. Aš supratau, kad mano šviesa – tai jautrumas, gebėjimas matyti ir jausti giliau, kūno reakcijos, kurios ateina anksčiau nei žodžiai. Mano šviesa – tai gebėjimas būti be kaukių. Ir aš nebenoriu nei prisitaikyti, nei tylėti. Man nebereikia leidimo būti savimi.

Aš žinau, kad kai kalbu – tai veikia. Kai pasidalinu – tai grįžta per patirtį. Nes mano žodžiai – tai ne tik garsai, tai vibracija. Aš esu ta, kuri kuria savo realybę. Ne teoriškai, o kasdien – per žodžius, jausmus, mintis ir pasirinkimus.

Ir kai skaitau tokius straipsnius, kuriuose magija priskiriama keliems žmonėms ar ženklams, norisi garsiai pasakyti: magija – tai būti savimi. Tai nereiškia būti tobulu. Tai reiškia būti tikru. Drąsiai, tyliai, švelniai ar ryškiai – bet taip, kaip tau iš tiesų yra. Ir kai tu toks esi – tavo energija kuria. Tavo buvimas tampa gyvu signalu kitiems: „ir tu gali“.

Aš tikiu, kad visi tai galim. Kad jausti savo magiją, reikia išmokti valdyti savo ego. Po tokios transformacijos magiją matysite visur – ir kėdėje, ir paveiksle, ir net pilkame cepeliniškame danguje... Nes ši Visata, šis pasaulis yra stebuklingas – kaip ir žmogus. Žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir turi visas Kūrėjo savybes.

Ir tai veikia taip: patikėsi – pamatysi. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai.

Daiva  ☀️

Savaitės dienos pagal planetas – jų energijos

🌙 Pirmadienis – Mėnulio diena Planeta: Mėnulis Energija: jausminga, emocinė, svajinga, intuityvi, lėta Tema: vidinis pasaulis, intuicija, motinystė, emocinis išsivalymas, sapnai Puiku: meditacijoms, intuicijos stiprinimui, kūrybai, vandens praktikoms Atsargiai: per didelis jautrumas, nuotaikų kaita Tinka: ramybė, jausmų išraiška, savęs klausymasis	🔥 Antradienis – Marso diena Planeta: Marsas Energija: aktyvi, ugninga, veržli, kartais konfrontacinė Tema: veiksmas, drąsa, sprendimai, ribos, apsauga Puiku: pradėti, išdrįsti, sportuoti, tvarkyti reikalus Atsargiai: impulsyvumas, pyktis, skubėjimas Tinka: energijos iškrovimui, drąsiems sprendimams	🌌 Trečiadienis – Merkurijaus diena Planeta: Merkurijus Energija: greita, komunikacinė, intelektuali, judri Tema: bendravimas, rašymas, mokymasis, žinios, verslas Puiku: susitikimams, žinučių siuntimui, mokymuisi, projektų planavimui Atsargiai: paviršutiniškumas, išsiblaškymas Tinka: bendravimui, planavimui, informacijos perdavimui
💰 Ketvirtadienis – Jupiterio diena Planeta: Jupiteris Energija: išplėsta, gausi, mokanti, filosofinė Tema: augimas, išmintis, gausa, dvasiniai ryšiai, aukštesni mokymai Puiku: vizijoms, pinigų temoms, dvasiniams pokalbiams, plėtrai Atsargiai: išlaidumas, per didelis optimizmas Tinka: dvasinėms praktikoms, gausos manifestavimui	💕 Penktadienis – Veneros diena Planeta: Venera Energija: meilės, grožio, harmonijos, moteriška Tema: santykiai, estetika, kūnas, malonumai, kūryba Puiku: pasimatymai, masažai, savęs puoselėjimas, menas Atsargiai: per didelis noras įtikti, prieraišumas Tinka: meilės ritualams, kūrybai, grožio šventei	🪐 Šeštadienis – Saturno diena Planeta: Saturnas Energija: struktūruojanti, gili, karmine prasme svarbi Tema: atsakomybė, protėvių energijos, ribos, įsipareigojimai Puiku: gilinimuisi, tvarkymuisi, paleidimui, protėvių temoms Atsargiai: sunkumas, griežtumas, perdėta savikritika Tinka: valymui, paleidimo ritualams, rimtiems apsisprendimams
☀️ Sekmadienis – Saulės diena Planeta: Saulė Energija: spindinti, saviraiškos, stipri, tapatybės Tema: asmeninė galia, širdies šviesa, džiaugsmas, sąmoningumas Puiku: energijos stiprinimui, planavimui, šventimui Atsargiai: ego perteklius, noras dominuoti Tinka: šviesos meditacijoms, asmeninei vizijai, širdies spindesiui

Ir kas per velns, ta meilė yra !

Kai susitinka vidus ir išorė: tikrosios moters ir vyro energijos santykiuose

Santykiai poroje – tai ne pareigų pasiskirstymas, ne vaidmenų žaidimas ir ne kontrolės žaidimai. Tai gyvas, nuolat kintantis energetinis mainas tarp dviejų žmonių, kurie sąmoningai pasirenka augti vienas šalia kito. Tikri santykiai gimsta tada, kai du suaugę žmonės renkasi ne imti, bet dalintis – jausmais, dėmesiu, laiku, buvimu. Santykiai – ne apie tai, ką gaunu. Jie – apie tai, ką duodu.
Tu man šypseną – aš tau šypseną. Ir jau turime dvi mūsų šypsenas vietoj vienos.
O kai jų daug – mes turime daug ne tik šypsenų, bet ir bendrų kelionių, siekių, tikslų, patirčių ir rezultatų.
Tai ne kaupimas – tai energijos mainų dalinimosi stebuklas.

Moters ir vyro energijų prigimtis – Vidus ir Išorė

Moteris, būdama tikroje moteriškoje energijoje, yra intravertiška. Jos jėga slypi viduje – tai intuicija, jausmas, gebėjimas girdėti neregimą ir pajausti tai, kas dar nepasakyta. Ji kuria vidinę erdvę, kurioje gimsta gyvybė, kūryba, švelnumas.

Tačiau kad moteris galėtų išbūti moteriškoje būsenoje – ji turi jaustis saugi.
Kad jaustųsi saugi – ji turi pasitikėti vyru.
O kad galėtų pasitikėti – vyras turi tai parodyti per veiksmus, o ne tik žodžiais.

Kai moteriai liūdna – jis šalia.
Kai ji pasimetusi – jis laiko ją ramiai.
Kai ji įsitempusi – jis ją nuramina, o ne kritikuoja.
Moteris yra emocija – o tik brandus vyras gali priimti tą emociją ne kaip trukdį, o kaip kvietimą į gylį. Tik tada moteris gali jam atsiverti visa širdimi – be kaukių, be kontrolės, besąlygiškai.

Vyras, būdamas tikroje vyriškoje energijoje, yra ekstravertiškas. Jo jėga eina į išorę – tai veiksmas, kryptis, logika, sprendimas. Jis eina per gyvenimą tarsi per dykumą – ieškodamas prasmės, krypties ir to, kam gali atiduoti save.

Ir kai šios dvi energijos susitinka ne kaip priešingybės, o kaip papildančios dalys, gimsta šventas balansas.

Vidus susitinka su išore.
Intuicija – su logika.
Jausmas – su veiksmais.

Tai – ne kova, tai vyriškos ir moteriškos energijos šokis.
Ne konkurencija, o sujungimas.
Ir tik tuomet prasideda tikra partnerystės alchemija.

Ką moteris duoda vyrui?

Moteris duoda ne tik švelnumą ar seksualumą – ji duoda gyvybinę energiją. Ji įkvepia, augina, tikėjimu užpildo. Būdama šalia, ji tarsi kvėpuoja vyru – per ją vyras jaučiasi matomas, vertas, gyvas.

Moteris duoda:

• Širdį – jautrią, gyvą, nesumeluotą.

• Įkvėpimą – kuris kelia vyrą virš paties savęs.

• Ramybę – kuri neša gydančią tylą.

• Tikėjimą juo – net kai jis pats savimi netiki.

• Erdvę būti – saugią, be reikalavimų.

Tačiau visa tai yra dovana, o ne savaime suprantamas dalykas. Jei vyras tai priima, bet nesupranta, nevertina to ką gauna – jis gali manyti, kad tai jo paties augimas. Tada vieną dieną jis ištaria:
„Aš jau užaugau. Dabar manęs tavęs nereikia.“

Ir čia moters širdis sužeidžiama. Ji augino ne tam, kad būtų palikta. Ji kūrė bendrumą, o ne būti tramplinu kito šiuoliui. Tai vieta, kur dažnai prasilenkia vertybės.

Ką vyras duoda moteriai?

Vyras duoda ne tik pinigus ar saugumą. Tikras vyras duoda buvimą, pasirinkimą, nuoseklumą.

Jis duoda:

• Pagarbą – ne žodžiais, o veiksmais.

• Laikymą – kai moteriai sunku, kai ji verkia ar supyksta.

• Stiprybę – ne dominavimu, bet šaknimis.

• Girdėjimą – kai ji kalba ne protu, o širdimi.

• Vertinimą – kai jis mato jos duodamą meilę ne kaip pareigą, o kaip dovaną.

Kai vyras renkasi moterį iš širdies, o ne iš reikalo, ji žydi. Yra posakis- pažiūrėk į moterį ir pasakysi koks jos vyras.

 Santykių esmė – ne duoti ar gauti, o kurti kartu

Tikri santykiai prasideda ten, kur baigiasi išskaičiavimai: kas kiek įnešė, kas ką padarė. Jie prasideda nuo klausimo:
„Kaip aš galiu būti šalia tavęs tikras, be kaukės ?“
„Kaip aš galiu būti su tavimi tikra, be kaukės ?“

Santykiai – tai ne kompromisai. Tai sąmoningas pasirinkimas eiti per gyvenimą šalia žmogaus, kurio neketini pakeisti, bet nori matyti augant. 

Moteris – ne šešėlis, o šviesa

Moteris neturi tapti mažesnė, kad vyras šalia jos jaustųsi didesnis. Ji ne tam, kad būtų fone. Ji tam, kad šviestų. Ir tas, kuris turi dvasines akis – tą šviesą pamatys. Nebijos. Neįskaudins. Neatsitrauks.

O moteris visada turi justi:

„Ar jis pas mane ateina todėl, kad nori būti su manimi?
Ar todėl, kad aš jam patogi?“

Tarp šių dviejų jausmų – visas skirtumas tarp tikros partnerystės ir emocinio naudojimo.

 Ir pabaigai...

Jei tu, kaip moteris, jauti, kad dovanojai, auginai, bet buvai palikta – žinok, tai ne tavo kaltė. Tai tavo jėga. Tu esi ta, kuri augina. Bet, atmink, nuo šiol – tik tuos, kurie vertina. Kurie renkasi eiti kartu, o ne pasiimti ir dingti.

Jei tu, kaip vyras, matyk moterį šalia savęs – girdėk ją ne ausimis, o širdimi. Ji tavo veidrodis. Ji bus tavo jėgos šaltinis, jei pasirinksi tai matyti, girdėti, priimti ir palaikyti.

Tikra partnerystė – ne tai, ką vienas duoda kitam,
o tai, ką mes kuriame, kai esame kartu.
Tai buvimas tame pačiame lauke, su pagarba, šiluma, ir nuoširdumu.
Ir tai – šventa.

Daiva   💙+💛

Kaip neįsitraukti emociškai ir nešvaistyti savo energijos !

Kaip neįsitraukti emociškai ir  nešvaistyti savo energijos !

1. Nežiūrėk ten, kur tavo siela netrokšta augti.
Ne kiekvienas vaizdas vertas tavo akių.
Ne kiekvienas žmogus vertas tavo dėmesio, energijos ir stebėjimo.
Jei tai tavęs neaugina – tavo energija nuteka kita kryptimi.

2. Žiūrėk į tai, kas tave augina.
Rinkis sąmoningai: žmones, kurie spindi, kurie kuria, kurie jau gyvena tame, ką tu jauti savyje, ką augini ar trokšti užauginti.
Stebėk su meile ir dėkingumu – tuomet tavo energetinis laukas pradės rezonuoti jų dažniu.

3. Tai reiškia pasirinkimą – ne pasyvų, o sąmoningą.
Viskas, ką skaitai ar stebi – įsileidi į savo aurą.
Klausk savęs: kas tu esi – auka ar kūrėjas?

• Kūrėjas renkasi informaciją sąmoningai – kaip statybinę medžiagą savo augimui.

• Auka įsitraukia į neigiamas emocijas ir atiduoda savo energiją.

4. Tu gauni tiek teigiamą, tiek neigiamą energiją – per tai, į ką žiūri.
Tavo žvilgsnis = leidimas energijai įeiti.
Tu gali tai sustabdyti. Tu gali tai nukreipti.
Tu gali rinktis žiūrėti tik į šviesą.

5. Empatija nereiškia ištirpti kituose.

• Jei įsitrauki emociškai į teigiamą informaciją, kuri tave augina – tu a ugi.

• Jei įsitrauki į neigiamą informaciją, kuri tavęs neaugina – tu lieki stovėti vietoje arba eini žemyn.

Tu gali matyti, bet neši tik tai, ką sąmoningai pasirenki priimti.
Ir kai esi šviesoje – net pasaulio skausmas tavęs neužgožia,
o tik švelniai prabyla, kad būtų gydomas per tavo buvimą.

Daiva  💗

Pamokėlė empatams: Kaip išmokti atsiriboti nuo kitų emocijų ir saugoti savo energiją

Pamokėlė empatams: Kaip išmokti atsiriboti nuo kitų emocijų ir saugoti savo energiją

Aš esu empatas. Kartais tai tampa tikrai sunku – nes jauti viską aplink. Ir ne visada tai naudinga.

Todėl šiandien noriu pasidalinti tuo, ką pati supratau ir išmokau.

🌿 Mokymasis atsiriboti

Empatams labai svarbu išmokti nesusitapatinti. Neįsitraukti į kitų žmonių dramas, emocines kovas ar pokalbius, kurie neturi nieko bendro su tavo siela. Tai nėra egoizmas – tai energetinė higiena.

Kai tik pradedi analizuoti, kas su kuo kalbėjosi, kodėl tas supyko, ar kam ten „nesekasi“, – jau pradedi leisti savo energiją į šonus.

Nereikia. Jei tavęs nekvietė, neik. Jei neprašė patarimo – neteik. Jeigu pokalbis tau neaktualus – tiesiog išjunk dėmesį. Aš tai vadinu „emocinė išjungtis“.

🌙 Kaip atrodo atsiribojimas?

Kai aš jaučiu, kad man tai nereikalinga – aš tiesiog neįsitraukiu. Galiu kažką pamatyti, išgirsti, net suprasti – bet emociškai neįeinu į tai. Praleidžiu per save ir paleidžiu.

Kartais tai atrodo taip, tarsi būčiau kosmose – atitrūkusi nuo visko. Ir žinot ką? Tai veikia.

Man nesvarbu, kuo gyvena mano kolegos, kas ką veikia. Man svarbu – mano praktika, mano energija, mano šeima. Tai ir yra esmė – ne iššvaistyti save ten, kur niekas neprašė tavo šviesos.

🔥 Svarbus suvokimas

Kai bandai kažkam kažką įrodyti ar aiškinti – švaistai savo energiją. Ne visiems reikia tavo tiesos. Ne visiems reikia tavo širdies. O jei bandai „keršyti“ – prisimink:

„Jei ruošiesi keršyti, iškask du kapus: vieną kitam, o kitą – sau.“

 (Autoriaus neprisimenu, bet žinutė stipri.)

🌸 Ir galiausiai...

Kuo daugiau būsi savimi, tuo mažiau norėsi kištis į kitų pasaulį. Laikyk savo šviesą savyje – ne viskas verta tavo įsitraukimo.

Daiva  💗

Pirma buvo Žodis

🌍 Koks buvo pirmasis žodis Žemėje?

Tai klausimas, kuris labiau primena šnabždesį iš senų laikų, nei konkretų atsakymą.Tikro atsakymo niekas nežino – jis seniai ištirpo kartu su pirmuoju žmogaus alsavimu.

🗿 Istoriškai (rašytinė kalba):

Pirmieji žinomi rašytiniai žodžiai yra iš:

Šumerų kalbos (apie 3100 m. pr. Kr.)

Vienas iš jų – „Kušim“ – galėjo būti žmogaus vardas (gal net buhalterio!). Taigi:

✍️ Pirmas užrašytas žodis galėjo būti: „Kušim“.

🕊️ Garsas prieš žodį:

Kai kurie tyrinėtojai sako, kad pirmasis „žodis“ buvo ne tiek žodis, kiek garsas. Galbūt:

„Ma“ – motina. „Ba“ – vaikiškas skiemuo. „Ha“ – kvėpavimas ar juokas. Tad pirmasis žodis galėjo būti tiesiog... „Mama“.

🔮 Dvasiniu lygmeniu:

Senosios tradicijos, tokios kaip Vedos, sako:

„OM“ buvo pirmasis garsas Visatoje – kūrinijos vibracija.

Lietuviškai tai būtų pirminė vibracija, kuri gimdė viską.

💫 Poetiškai, iš širdies:

Gal pirmasis žodis buvo: Meilė, po to Aš, dar vėliau Būti. O gal... tyla...

Tyla, kuri virto žodžiu. Žodis virto energija. Energija sukėlė vibraciją. Vibracija pabudo kaip šviesa. Šviesa nusileido kaip mintis.Mintis įsišaknijo kaip ketinimas. Ketinimas gimdė formą.Forma tapo kūnu. Kūnas ėmė kvėpuoti – ir gimė gyvenimas. Gyvenimas pradėjo stebėti save. Stebėdamas – jautė. Jausdamas – ieškojo. Ieškodamas – atrado meilę. O meilėje... visa grįžta į tylą. Ir šiandien, kai tu ištari OM, tu jungi šią grandinę atgal: nuo žodžio į tylą, nuo formos į esmę, nuo savęs – į Visumą. 🌿

Žodis – tai ne vien garsas. Tai vibracija, iš kurios gimsta viskas, tai šviesos dažnis, kuris gali ir sužeisti, ir išgydyti. Kai pasaulis buvo dar be formos, vibracija sukūrė šviesą, materiją, sąmonę. Todėl ir šiandien, kai žmogus ištaria žodį –jis siunčia signalą visai Visatai, o kartu ir į savo vidų.

Kaip žodis žeidžia

Nuo mažens girdime žodžius. Kai kurie švelnūs kaip glamonė, o kiti – tarsi nematomi peiliai, kurie įsirėžia į širdį.

„Nebūk savimi.“

„Tu man skolingas.“

„Būk gera, nes kitaip tavęs niekas nemylės.“

„Aš dėl tavęs paaukojau viską.“

Tokie žodžiai tampa vidiniais įsitikinimais. Mes pradedame gyventi ne savo gyvenimą, o tą, kurį už mus parašė kiti – per žodį. Kartais net ne ištartą garsiai, o perduotą per tylą, kaltę ar baimę.

Kaip žodis gydo

Ta pati jėga, kuri žeidžia – gali ir išlaisvinti. Kai žodis kyla ne iš skausmo, o iš meilės ir sąmonės, jis tampa raktu, atveriančiu sielos duris.

„Aš pripažįstu save.“

„Aš paleidžiu tai, kas man nebetarnauja.“

„Aš priimu savo kilmę, savo šaknis, savo tiesą.“

Toks žodis veikia kaip šviesos kodas, kuris perrašo senus įrašus – ne tik tavo pasąmonėje, bet ir giminės linijoje. Jis gydo net tai, ko nežinojai turinti. Nes žodis eina gilyn, iki pačių šaknų – ten, kur slypi protėvių skausmai, nutylėtos baimės, negyventi, o išgyventi gyvenimai.

Kodėl tai veikia

Žodis – tai vibracija. O vibracija – tai energija, kuri veikia čakras, kūną, jausmus. Kai kalbi sąmoningai, su meile – tavo žodžiai ne tik paleidžia, bet ir perkuria tave. Tai ne tik terapija. Tai – šviesos alchemija. Kurią gali praktikuoti kiekvienas, kuris pasiruošęs išgirsti savo tikrąjį balsą.

🌸 Pirma buvo žodis. Dabar jis tavo rankose.

Laikas kalbėti taip, kaip dar niekada nekalbėjai – iš širdies, iš tiesos, iš laisvės. Ir kai Tu tai darai – gyji ne tik Tu, bet ir visa tai, kas aplink tave..

Pasidalink savo mintimis, ką tau reiškią žodis ?

Daiva 💖

Žymos: #ŽodisGydo #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Vibracija #Energija #Įsitikinimai    

Mėnuli, man reikia pagalbos - kas aš ?

Kai ėjau savo sielos nubudimo keliu, daug rašiau. Atėjo laikas pasidalinti savo užrašais, patirtimi. Žemiau dalinuosi savo išgyventais aprašymais, labai prašau dalinkitės savo mintimis, nuomonėmis- bendraukime... Tam mums duotos ✨😊 akys, burna, ausys ir širdis 💖

Mėnuli, man reikia pagalbos - kas aš ?

Mano sielos nubudimo pradžių pradžia slypėjo daug anksčiau, nei aš tai suvokiau. Tuomet mane užklupdavo klausimai, kurie aidėdavo manyje lyg nesibaigiantis šnabždesys: Kas aš ? Kodėl esu čia ? Ką man daryti ? Ko noriu ? Kur einu ? Kas ten danguje ? Atsakymų neturėjau. Jie atrodė kaip paslaptis, paslėpta už storų rūko šydų, ir kuo daugiau apie tai galvojau, tuo giliau grimzdau į liūdesį. Aš ėjau į darbą, rodos toks ir turi būti gyvenimas... bet jaučiau kad aš ne čia, aš ne tai, yra kažkas tokio, ko aš nesuprantu - Kas ten giliau, manyje ??? Tai buvo liūdnas rudens vakaras – lapkritis. Šaltas, šlapias, tamsus. Tylos ir drėgmės prisotinta naktis. Aš išėjau pasivaikščioti, nežinodama, ką darysiu ar kur eisiu, tiesiog norėjau pabėgti nuo tų minčių, kurios gniaužė mano širdį. Tą naktį pirmą kartą pajutau kažką keisto – Mėnulis, tas tylus dangaus stebėtojas, traukė mane savo šviesa. Aš ėjau gatve, ašaroms tyliai bėgant skruostais, kol atsisėdau ant suoliuko. Virš manęs pilnatis, ryški ir rami, apgaubė mane savo sidabrine šviesa. Atsukusi veidą į Mėnulį, pradėjau kalbėti. Galbūt tai buvo malda, gal tiesiog verksmas, bet kiekvienas žodis liejosi iš mano sielos: – Mėnuli, būk mano mama. Parodyk man kelią. Papasakok, ko aš nežinau, ko nesuprantu. Man reikia tavo pagalbos… Aš pasiklydau. Tą akimirką, žvelgdama į pilnatį, jaučiau, kaip kažkas manyje keičiasi, tiksliau ramybė atsirado viduje... Aš nežinojau, kodėl Mėnulis mane taip traukia, kodėl jaučiausi jo globojama. Šiandien jau suprantu, mėnulis tai mano intuicija. Mėnulis man tapo tarsi vedliu, švelniu motinišku balsu, kuris vėliau padės man pereiti tamsą. Nuo to vakaro pradėjau jausti, kad esu ne viena, kad yra jėga, kuri mane girdi, net kai aš pati savęs negirdėjau. Šis vakaras tapo mano kelionės pradžia. Mažas žingsnis į sielos nubudimą, kurį vėliau lydėjo tamsioji sielos naktis ir ilgi, skausmingi vidiniai pokyčiai. Bet tuo rudens vakaru ant suoliuko, kalbėdama su Mėnuliu, aš pirmą kartą tikėjausi vilties...

Daiva  💖

Žymos: #Viltis #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #KasAš #Vibracija #SielosKelias #SielosVedliai        

Empatija

Septyni empatijos tipai

Kai nubudo mano siela, man reikėjo išsiaiškinti kas aš, ką jaučiu, kodėl tai jaučiu ir ką su tuo galiu daryti...

1. Emociniai empatai

Jų dovana yra gebėjimas gilintis į kitų žmonių emocijas ir jas jausti taip, tarsi tai būtų jų pačių. Tai leidžia jiems suprasti kitus giliau, nei žodžiai galėtų išreikšti. Tačiau šis jautrumas gali tapti iššūkiu, nes emocinis empatas dažnai sugeria aplinkinių emocijas ir sunkiai atskiria jas nuo savųjų.

Kaip tai pasireiškia?

• Pajunta liūdesį, džiaugsmą ar pyktį vien būdami šalia žmogaus.
• Gali pradėti jaustis prislėgti, net jei neturi aiškios savo problemos.
• Gali būti puikūs klausytojai ir patarėjai, nes intuityviai supranta, ką žmogus jaučia.

2. Fiziniai empatai

Šie empatai turi jautrumą fiziniams simptomams, kurie pasireiškia tarsi „perėmimas“ iš kito žmogaus kūno. Jie gali jausti galvos skausmą, skausmą nugaroje ar kitus simptomus, nors patys jų neturi. Tai leidžia jiems greitai suvokti, jei kažkas kenčia.

Kaip tai pasireiškia?

• Jaučia skausmą ar diskomfortą būdami šalia sergančio žmogaus.
• Gali pajusti kitų žmonių įtampą kaip spaudimą savo kūne.
• Dažnai juos traukia gydomosios profesijos, tokios kaip masažo terapija ar medicina.

3. Gamtos empatai

Jų gili meilė ir ryšys su gamta suteikia jiems gebėjimą jausti gyvūnų, augalų ar net gamtos stichijų energiją. Jie gali jausti medžių „balsą“ ar suprasti gyvūno emocinę būklę.

Kaip tai pasireiškia?

• Gali jausti ramybę ar energiją būdami miške ar prie vandens.
• Turi ypatingą ryšį su gyvūnais – atrodo, kad jie intuityviai supranta juos.
• Jautriai reaguoja į gamtos pokyčius, tokius kaip audros, vėjai ar pilnatis.

4. Energetiniai empatai

Jų supergalia yra jausti aplinkos energiją ir jos pokyčius. Jie labai jautrūs vietų ar žmonių vibracijoms, gali pajusti diskomfortą erdvėje su negatyvia energija.

Kaip tai pasireiškia?

• Pajunta, kai į kambarį įeina „sunkios“ energijos žmogus.
• Gali iš karto pastebėti, jei vietoje yra neigiama energija ar emocijų likučiai.
• Dažnai jiems reikia erdvės atsigauti nuo energetinių perkrovų.

5. Kognityviniai empatai

Šie empatai turi sugebėjimą suvokti kitų žmonių mintis ar įsitikinimus be žodžių. Tai tarsi natūralus „minčių skaitymas“, kuris leidžia jiems suprasti, ką žmogus galvoja ar jaučia, dar prieš jam tai pasakant.

Kaip tai pasireiškia?

• Žino, ką žmogus ketina pasakyti, dar prieš tai išgirdę.
• Lengvai perpranta žmonių ketinimus ir motyvus.
• Gali suprasti kitų požiūrį, net jei jis labai skiriasi nuo jų.

6. Dvasiniai empatai

Šie empatai turi ypatingą ryšį su dvasiniu pasauliu. Jie gali jausti angelų, protėvių ar kitų subtilių energijų buvimą. Jie jaučia, kad juos veda aukštesnė jėga, ir patiria dvasinius pasireiškimus.

Kaip tai pasireiškia?

• Gali jausti dvasinę energiją vietose ar tarp žmonių.
• Patiria sapnus ar vizijas, susijusias su dvasiniu vadovavimu.
• Jaučia stiprų ryšį su subtiliais pasauliais, kurie padeda jiems priimti sprendimus.

7. Intuityvūs empatai

Jų intuicija yra tokia gili, kad jie gali suprasti situacijas ar žmonių motyvus be aiškios logikos. Jų vidinis „žinojimas“ leidžia jiems veikti greitai ir tiksliai, net jei jie negali paaiškinti, iš kur tai žino.

Kaip tai pasireiškia?

• Pajunta, kas yra „tiesa“, net jei neturi faktų tai pagrįsti.
• Suvokia, kas slypi po žmogaus žodžiais ar veiksmais.
• Gali intuityviai priimti teisingus sprendimus.

Kiekvienas empatijos tipas turi savų unikalių savybių ir iššūkių. Jei manyje gyvena kelių tipų savybės, tai rodo gilų jautrumą ir įvairiapusį pasaulio suvokimą. Svarbiausia – išmokti subalansuoti šiuos gebėjimus ir apsaugoti save nuo pervargimo, išlaikant vidinę harmoniją. 🌟

Daiva  💖

Žymos: #VisatosDėsniai #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Empatija #Vibracija #SielosKelias #Harmonija

Sielos nubudimas arba dvasinis bum,bum, bum...

Sielos nubudimas arba dvasinis bum,bum, bum...

Mano sielos nubudimas prasidėjo tą akimirką, kai buvau visiškai išsekusi – ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Aš neturėjau jėgų, energijos, o gyvenimas man atrodė tik besikartojantis robotizuotų veiksmų ratas: keltis, eiti į darbą, valgyti, miegoti… Tik tiek. Niekas nebedegė mano viduje, svajonės buvo nublankusios, o tikslai – pradingę kaip rūkas ankstyvą rytą. Aš buvau lyg prarasta siela, kuri pamiršo, kas ji yra.

Tą naktį, kurią dabar prisimenu taip aiškiai, aš buvau visiškai išsekusi po ilgos savaitės darbų. Įkritau į lovą, paskendusi savo ašarose, ir viskas manyje šaukė: „Aš praradau save.“ Tas jausmas buvo klaikus, gniaužiantis – rodės, kad norėjosi kaukti kaip vilkui po pilnatimi, tačiau net tam neturėjau jėgų. Prieš tai mane kamavo egzistenciniai klausimai, kaip užburtas ratas: Kas aš? Ką aš darau šioje žemėje? Ko aš noriu ir kodėl? Kas slypi už debesų? Kas iš tikrųjų vyksta Mėnulyje, ir ką reiškia tos žvaigždės, kurios taip nepasiekiamai spindi?

Aš užmigau penktadienio vakarą, o prabudau tik sekmadienį apie vidurdienį. Bet tai nebuvo įprastas miegas. Tai buvo lyg sapnas, kuris palietė mano sielą iki pat gelmių. Sapnavau savo močiutę ir senelį – jų niekada nesu mačiusi gyvų, tačiau jie atėjo taip aiškiai, tarsi stovėtų priešais mane. Močiutė buvo tamsiai apsirengusi, su skara, ilgu sijonu ir juodu megztuku. Senelis dėvėjo juodą kostiumą ir ilgus aulinius batus. Jie man kalbėjo švelniais, bet tvirtais balsais: „Mes esame tam, kad vestume tave ten, kur tau reikia. Eik paskui mus.“

Sapne jie pasakojo apie savo gyvenimą, kaip ilgai buvo nesusituokę, bet visada buvo kartu. Jų ramybė, tvirtumas ir ta nežemiška energija užliejo mano širdį. Kai pabudau, viskas manyje buvo kitaip. Aš jaučiau, kad kažkas manyje atsivėrė – tarsi senas, uždaras kambarys būtų pratrūkęs šviesa.Tai buvo mano intuicija, mano trečia akis, mano ryšys su mano Aukštesniuoju aš... Pasakyti kad tai buvo šokas, reiškia nieko nepasakyti. Taip aš įsisisukau į naują gyvenimo etapą, kuris nešė mane kaip srovė, gyvenimo upės srovė.

Taip įvyko mano sielos nubudimas. Bet nubudimas nebuvo šviesi pabaiga. Tai buvo tik pradžia – tamsioji sielos naktis, kuri truko tris metus. Per tuos metus susidūriau su savo šešėliais, traumomis, baimėmis ir skausmais. Tačiau viskas, ką patyriau, buvo reikalinga tam, kad tapčiau tuo, kas esu dabar. Šis kelias buvo sunkus, bet būtent jis mane vedė į šviesą.

Daiva  💖

Žymos: #VisatosDėsniai #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Nubudimas#Empatija

Kodėl dabar bunda tiek daug sielų?

Tai mano subjektyvi nuomonė !

Dažniausiai tai įvyksta po krizės – gyvenimo momentų, kurie priverčia mus sustoti, susimąstyti ir permąstyti savo vertybes bei tikslus. Sielos nubudimas – tai procesas, kai žmogus pradeda giliau suvokti savo tikrąją prigimtį, gyvenimo prasmę ir ryšį su Visata.

Pandemija buvo vienas iš globalių katalizatorių, kuris privertė daugybę žmonių pažvelgti į save kitaip. Socialinė izoliacija, netektys, skyrybos, nerimas dėl ateities, priverstinis sustojimas kasdienėje rutinoje – visa tai atvėrė galimybes susidurti su savo vidiniais klausimais ir iššūkiais.

Krizės, tokios kaip pandemija, veikia kaip veidrodžiai, atspindintys mūsų emocijas, baimes ir neišspręstas problemas. Tačiau jos taip pat atveria duris vidiniam atsinaujinimui ir transformacijai. Daugelis žmonių pandemijos metu pradėjo ieškoti atsakymų dvasiniuose mokymuose, atrado meditaciją, kvėpavimo praktikas ar tiesiog daugiau laiko skyrė savistabai.

Nubudimas šiame kontekste reiškia naujo požiūrio į savo gyvenimą, santykius ir aplinką atsiradimą. Tai yra galimybė tapti sąmoningesniems, atsakingesniems už savo veiksmus ir labiau susietiems su pasauliu. Pandemija, nepaisant visų jos iššūkių, buvo laikotarpis, kai daugelio sielos prabudo ir pradėjo savo kelionę į autentiškumą bei tikrąją ramybę.

Dualumas: žmogaus prigimtis tarp tamsos ir šviesos

Žmogus yra duali būtybė, kurioje susijungia šviesa ir tamsa, dieviškumas ir žemiškumas. Šis dualumas atsispindi kiekviename mūsų gyvenimo aspekte – nuo vidinių kovų iki išorinių pasirinkimų. Pirmąją savo gyvenimo dalį žmogus dažniausiai orientuojasi į materialų pasaulį, kaupia patirtis ir formuoja savo asmenybę. Tai laikotarpis, kai dominuoja išorinės vertybės, o dvasiniai klausimai lieka antrame plane.

Antroji gyvenimo dalis – tai kelionė į dvasinį pasaulį. Po tam tikrų sukrėtimų ar asmeninių iššūkių žmogus pradeda suvokti savo tikrąją esmę, kuri slypi už materialių dalykų. Šis perėjimas dažnai būna skausmingas, nes reikia atsisakyti senų įsitikinimų, traumų ir programų, kurios ilgą laiką formavo gyvenimą.

Šviesa žmoguje simbolizuoja meilę, kūrybą, empatiją ir džiaugsmą. Tamsa – tai baimės, abejonės, pyktis ir skausmas. Tačiau tamsa nėra priešas – tai mūsų mokytojas, atspindintis tuos aspektus, kuriuos reikia išgydyti ir integruoti. Tik pažinę savo tamsą, galime pilnai atsiverti šviesai.

Dualumas taip pat atsispindi žmogaus ryšyje su gamta. Saulė ir Mėnulis simbolizuoja energijų pusiausvyrą: Saulė suteikia šviesos ir jėgos, o Mėnulis – ramybės ir intuicijos. Gyvendamas harmonijoje su šiais ritmais, žmogus gali pasiekti vidinę pusiausvyrą.

Iliuzijos: kas jos yra ir kaip jas atpažinti?

Iliuzijos – tai klaidingi įsitikinimai ar suvokimai, kurie užgožia tikrovę ir neleidžia žmogui matyti pasaulio tokio, koks jis yra. Iliuzijos kyla iš traumų, pasąmoninių programų, socialinių normų ar įpročių, kurie formuoja mūsų mąstymą ir elgesį.

Kaip atsiranda iliuzijos? Jos dažnai susiformuoja vaikystėje arba per intensyvius gyvenimo išgyvenimus. Pavyzdžiui:

• Traumos: Skausmingos patirtys sukuria gynybos mechanizmus, kurie iškraipo realybę.
• Socialinės programos: Mokymai, kaip „turi būti“, įskiepija ribojančius įsitikinimus apie gyvenimą.
• Įpročiai: Pasikartojantys elgesio modeliai tampa automatiniai ir neleidžia pamatyti alternatyvų.

Kaip jas pamatyti? Iliuzijas galima atpažinti per savistabą:

• Atkreipkite dėmesį į mintis, kurios dažnai kartojasi. Ar jos tikrai jūsų, ar primestos?
• Analizuokite baimes – ar jos pagrįstos realybe?
• Pastebėkite emocijas, kurios kyla tam tikrose situacijose. Ar jos atitinka dabartinę situaciją, ar tai reakcija į praeities patirtį?

Iliuzijos dažnai veikia kaip šydas, neleidžiantis suvokti tikrosios savasties. Pamatyti jas yra pirmasis žingsnis į laisvę ir sąmoningumą.

1. Kas tas sąmoningumas? Kaip jis veikia ir koks yra sąmoningas žmogus?

Sąmoningumas – tai gebėjimas pilnai suvokti save, aplinką ir savo veiksmus dabarties akimirkoje. Sąmoningas žmogus ne tik stebi savo mintis, emocijas bei veiksmus, bet ir supranta jų kilmę bei poveikį. Jis nesielgia automatiškai, o renkasi reaguoti apgalvotai, remdamasis vidine ramybe ir aiškumu.

Kaip jis veikia? Sąmoningumas leidžia žmogui gyventi dabartyje. Kai sąmoningas žmogus susiduria su sunkumais, jis ne bėga nuo jų, o stengiasi suvokti jų esmę ir rasti sprendimus. Sąmoningumas taip pat stiprina ryšį su savo intuicija ir dvasiniais aspektais, leidžia geriau suprasti savo gyvenimo prasmę.

Sąmoningo žmogaus savybės:

• Gebėjimas stebėti save be vertinimo.
• Vidinė ramybė, net susidūrus su iššūkiais.
• Atsakomybė už savo veiksmus ir žodžius.
• Empatija ir supratimas kitų atžvilgiu.
• Atvirumas pokyčiams ir augimui.

Sąmoningumas veikia kaip raktas į dvasinį augimą ir savirealizaciją. Kai žmogus sąmoningai kuria savo gyvenimą, jis atranda daugiau laimės ir pilnatvės.

2. Energija Žemės ir žmogaus: kaip jos susijusios?

Žmogus yra neatsiejama Žemės ekosistemos dalis. Mūsų kūnai sudaryti iš elementų, kurie egzistuoja Žemėje – vanduo, oras, ugnis ir žemė. Energija, kuri cirkuliuoja Žemėje, taip pat teka per mus, jungdama mus su planetos gyvybine jėga.

Žemės energija: Žemė skleidžia vibracijas, kurios veikia mūsų fizinį ir dvasinį kūną. Pavyzdžiui, vaikščiojimas basomis ant žemės padeda subalansuoti mūsų energetinius centrus, nes mes įsižeminame ir pasisemiame stabilumo iš planetos.

Žmogaus energija: Žmonės, kaip energetinės būtybės, sąveikauja su Žemės magnetiniais laukais. Kai mūsų energija harmoninga, mes geriau jaučiamės, stiprėja mūsų ryšys su gamta ir savimi.

Sąveika tarp Žemės ir žmogaus:

• Kai žmogus išbalansuoja savo energiją (stresas, nerimas), jis gali jausti atsiskyrimą nuo gamtos ir prarasti vidinę ramybę.
• Harmonijoje su Žeme žmogus patiria gilesnį ryšį su savimi ir aplinka, jaučia ramybę ir pilnatvę.

Praktikos energijos sąveikai stiprinti:

• Meditacija gamtoje.
• Vaikščiojimas basomis.
• Kvėpavimo pratimai, suderinti su gamtos garsais.
• Įsisąmoninimas apie mūsų veiksmų poveikį Žemei ir aplinkai.

Žemė ir žmogus yra viena sistema. Kai rūpinamės savimi, mes rūpinamės Žeme, ir atvirkščiai. Šis ryšys yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis, stiprinantis mūsų visapusišką gerovę.

Kodėl bunda žmogaus siela?

Žmogaus siela bunda tam, kad išmoktų savo karmines pamokas, kurios kyla iš protėvių, asmeninės praeities ir ankstesnių reinkarnacijų. Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį su tam tikrais uždaviniais, kuriuos pasirenka dar prieš gimimą. Šios pamokos – tai galimybė augti, patirti ir išgyventi unikalią patirtį, kurią siela nusprendė patirti.

Nubudimas yra ne tik procesas, bet ir kelionė, vedanti į savęs supratimą ir aukštesnį tikslą. Kiekviena patirtis, nesvarbu ar džiaugsminga, ar skausminga, yra tam, kad siela galėtų įgyvendinti savo numatytą gyvenimo planą ir toliau evoliucionuoti. Tik būdami sąmoningi, galime pilnai suvokti šios kelionės prasmę ir priimti ją su meile bei dėkingumu.

Daiva  💖

Pasidalink savo patirtimi 🌟💖

Žymos:  #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Energija #Meditacija #SielosKelias #SielosVedliai #Nubudimas             

Pinigų energija 🔥

Ar jūsų gyvenimas susijęs su pinigų energijos karma?

Pinigai yra viena iš svarbiausių energijų, atspindinčių mūsų santykį su savimi ir pasauliu. Kartais jie ateina lengvai ir suteikia džiaugsmo, o kartais atrodo, kad pinigai – tik problemų šaltinis, pinigai ateina sunkiai, jie tarsi jums nepasiekiami. Jei jaučiate, kad jūsų gyvenime pinigai kelia įtampą, tai gali būti ženklas, kad dirbate su karma, susijusia su pinigų energija. Šis straipsnis padės jums atpažinti šią situaciją ir pasiūlys būdus, kaip ją harmonizuoti.

Požymiai, kad dirbate su pinigų energijos karma:

💰 Dažni pinigų praradimai ir sunkumai jų uždirbant

• Jūs dažnai susiduriate su pinigų praradimu – nesėkmingomis investicijomis, apgavystėmis ar klaidomis. Perkate pagal akcijas. Ieškote kas pigiau. Neperku - nes per brangu.
• Sandoriai su didelėmis pinigų sumomis užtrunka ilgai ir dažnai sukelia stresą.
• Pinigai ateina sunkiai – reikia daug dirbti, bet jie greitai išleidžiami, lyg upė išteka ir neužtenka iki atlyginimo. Nekaupiate pinigų.

💰 Nuolatiniai pinigų trūkumai

• Jums atrodo, kad visada trūksta pinigų, ir dėl to dažnai skolinatės ar imate paskolas.
• Tai signalizuoja, kad esate ne savo vietoje gyvenime arba neatliekate savo tikrosios misijos.
• Pinigų trūkumas taip pat rodo meilės sau ir gyvenimo priėmimo stoką.

💰 Problemos dėl pinigų – tiek jų trūkumas, tiek perteklius

• Pinigai jums tampa problemų šaltiniu, nepriklausomai nuo jų kiekio.
• Kai jaučiate jų trūkumą, galite pavydėti turtingiems žmonėms arba būti dirglūs stebint jų gyvenimus.
• Turint daug pinigų, jie vis tiek neatneša tikro džiaugsmo – kyla naujų nusivylimų, o gyvenime trūksta vidinės ramybės.

Kaip vidiniai konfliktai daro įtaką pinigų energijai?

Pinigų problemos dažnai yra susijusios su vidiniais konfliktais, kurie kyla, kai jūsų jausmai, logika ir veiksmai nėra suderinti.

Štai kaip tai gali pasireikšti:

1. Kaip atpažinti, kad viduje yra konfliktas?

Kai jūsų viduje kyla konfliktas, kūnas ir protas siunčia aiškius signalus:

• Fiziniai požymiai: galvos skausmas (ypač kairėje pusėje, susijęs su logika), įtampa sprande, nugaroje ar pečiuose.
• Emociniai požymiai: nuolatinė dirglumo būsena, emocijų kaitos.
• Psichiniai požymiai: proto „triukšmas“, sprendimų priėmimo sunkumai, baimės dėl ateities.

2. Kaip atsiranda vidinis konfliktas?

Vidinis konfliktas kyla, kai:

• Jausmai sako viena, bet logika tam prieštarauja. Pvz., jaučiate, kad norite ką nors daryti, bet logika primeta „tai nepraktiška“, kam tau to reikia, iš to nebus naudos ir t.t. Ir jūs nedarote veiksmų.
• Logika ir jausmai sutampa, bet veiksmai to neatspindi. Pvz., norite veikti, bet bijote išreikšti save.
• Ego kelia kontrolės poreikį, bijodamas pokyčių ir praradimų.

3. Kas yra ego ir kaip jis veikia?

Ego yra mūsų apsaugos mechanizmas, kuris siekia kontroliuoti situaciją ir apsaugoti mus nuo suvokiamo pavojaus.

Tačiau ego dažnai sukelia:

• Baimę ir abejonę: ego nori išlaikyti status quo, todėl blokuoja pokyčius.
• Kontrolės poreikį: ego bando valdyti viską, net tada, kai tai nereikalinga.
• Vidinius konfliktus: ego konfliktuoja su mūsų tikruoju „Aš“, neleisdamas mums natūraliai priimti gausos.

Pinigų energija yra veidrodis, atspindintis mūsų vidinį pasaulį. Kai dirbame su savo baimėmis, paleidžiame kontrolę ir priimame save, pinigai pradeda tekėti lengviau. Pinigai – tai ne tik materialinė vertybė, bet ir dvasinė energija, kuri harmonizuojasi su mūsų vidiniu pasauliu.

Pradėkite nuo savęs. Pinigai ateina pas tuos, kurie jaučiasi verti gausos, yra dėkingi ir drąsiai pasitinka gyvenimo iššūkius. 🌟

Su meile ir gausa Daiva 💖

Žymos: #PinigųEnergija #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Ego #Vibracija #SielosKelias       

Leisk Visatai vesti tave tavo sielos keliu...

Gyvenimas, kai leidi jam tekėti per save, yra kelionė į tikrąją laisvę ir pasitikėjimą savimi. Tai besąlygiško pasitikėjimo savimi, savo Aukštesniuoju AŠ ir Visatos vedimu būsena, kurioje nėra vietos kontrolei, baimėms ar abejonei. Šiame procese tu tampi laidininku, per kurį teka gyvenimo energija, atnešdama naujas galimybes, įžvalgas ir džiaugsmą.

Kai leidi sau gyventi čia ir dabar, pasitikėdama savimi ir savo intuicija, pradedi suvokti, kad viskas vyksta tada, kai tam ateina tinkamas laikas. Nebereikia nuolatinių planų, strategijų ar baimės, jog kažkas nepavyks. Pajautimas tampa tavo vedliu, o intuicija – patikimiausiu gyvenimo kompasu.

Kaip ?

Tu klausaisi savo vidinio balso, kuris neklysta.

Tu nebeklausai kitų nuomonių, jei jos neatitinka tavo tiesos.

Tu imi veikti pagal tai, ką jauti širdyje – ne iš proto, bet iš tikrosios vidinės būsenos.

Rezultatas: Džiaugsmas ir lengvumas tampa tavo kasdienybe. Visos aplinkybės, žmonės ir galimybės ateina pačiu tinkamiausiu metu.

Visata veda, kai leidi jai tai daryti. Kai paleidi kontrolę ir pasitiki Visata, atsiranda nuostabus jausmas, kad viskas yra tobula taip, kaip yra. Gyvenimas tampa bendrakūryste su Visatos energija, kurioje:

Tavo pasirinkimai atitinka aukštesnį planą.

Situacijos klostosi natūraliai, be prievartos ar spaudimo.

Kiekviena kliūtis yra ne problema, bet galimybė mokytis ir augti.

Leidžiant Visatai vesti:

Tu supranti, kad visos problemos yra laikinos ir turi gilesnę prasmę.

Tu atsiveri stebuklams, kurie atsiranda, kai nebesieki visko kontroliuoti.

Tavo vidinis pasaulis tampa ramių vandenų užuovėja, o šis ramumas pritraukia harmoniją ir gausą.

Gyventi čia ir dabar – tai tikroji laisvė. Kai gyveni čia ir dabar, tu išsilaisvini iš praeities prisiminimų ir ateities lūkesčių.

Patirti pilnatvę dabartyje.

Priimti gyvenimo srautą kaip nuolatinį dovanų procesą.

Pajusti, kad tu esi tikra, nes tavo gyvenimas kyla iš pajautimo, o ne iš protinių struktūrų.

Gyventi čia ir dabar – tai priimti save, o kaip tai ?

Gyventi -su visais savo jausmais, mintimis ir patirtimis.

Gyventi - be kontrolės ir vertinimo.

Gyventi - su pasitikėjimu, kad tu esi tik ten, kur reikia, ir darai tai, kas svarbiausia.

Man šis kelias buvo iššūkis. Ilgą laiką jaučiausi, kad turiu kontroliuoti viską aplinkui, kad gyvenimas būtų saugus. Tačiau tik tada, kai paleidau kontrolę ir pradėjau klausytis savo intuicijos, gyvenimas pradėjo tekėti lengvai.

Buvo momentų, kai teko atsisveikinti su praeitimi, pripažinti tiesą ir leisti sau būti. Būti – be planų, be lūkesčių, tik su pasitikėjimu. Ir štai dabar, kai rašau šį tekstą, jaučiu, kad tai yra mano tikroji prigimtis – leisti gyvenimui tekėti per mane.

Pabandyk !

Klausyk savo intuicijos: Kiekvieną kartą, kai reikia priimti sprendimą, sustok ir paklausk savęs: "Ką aš jaučiu?"

Paleisk kontrolę: Užkrauk savo tikslus Visatai, o pati atsipalaiduok ir stebėk, kaip atsiranda galimybės.

Pasitikėk savimi: Net jei aplinkybės atrodo neaiškios, pasitikėk, kad viskas vyksta tavo aukščiausiam labui.

Gyventi leidžiant gyvenimui tekėti per tave yra dovana. Tai kelias, kuriame atrandi tikrąją save – tą, kuri yra be kontrolės, laisva ir tikra. Leisk gyvenimui tekėti, ir jis tau parodys stebuklus, kurie iki šiol buvo nematomi. 🌟

Jei tave įkvepia tai ką rašau, pasidalink tuo su savo draugais, aš visada esu čia, kad pašviesčiau tau kelią🌟💫🕊️

Daiva 💖

Žymos: #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Empatija #Vibracija #SielosKelias #Intuicija       

Visatos žaidimas " Gyvenimas" nauja versija

Visatos žaidimas „Gyvenimas“ (Antra versija)

Straipsnį „Kuriame žaidimo „Gyvenimas“ lygyje pastrigai tu?“ savo „Facebook“ sienoje rašiau 2023-03-03. Dabar, po metų, jį redaguodama supratau: 3-3-3 numerologijoje simbolizuoja judėjimą pirmyn ir moterišką energiją. Būtent čia mane atvedė Visata – į moteriškos energijos erdvę. Kai rašiau pirmąją versiją, dar nebuvau tokioje būsenoje.

Grįžti atgal, pažvelgti į senąją savęs versiją ir palyginti ją su dabartine – tai magiška patirtis. Ar žinojote, kad šiame pasaulyje vienintelis palyginimas, kuris turi prasmę, yra savęs su savimi? O jei lygini save su kitais – Visata gali pasiūlyti nueiti kito žmogaus kelią. Jei smerki kitą – būk pasiruošęs pažinti ir jo skausmą, traumas, išbandymus.

Mano nauja versija?

Emociškai stabili, jautri, drąsi ir atvira gyvenimui. Nežinau, kas bus rytoj – ir tai manęs nebaugina. Net juokauju: arba ištekėsiu, arba numirsiu! Ir tai man netrukdo jaustis pilnatvėje. Žinau – esu mylimiausias Visatos vaikas. Ji pasirūpins manimi, kaip rūpinasi visa, kas šventa ir tikra.

Praktikuoju ezoteriką plačiąja prasme: žmogaus energetiką, tarologiją, runologiją. Man Taro – tai ne apie išburti, tai ne ateities spėjimo įrankis, o gilaus vidinio augimo kompasas.

Šiandien aš žinau, kad nieko nežinau.

Kai mano energetika aukšta – jaučiu ryšį su protėviais ir Visata. Kai ji žema – viskas išslysta iš rankų. Intuicija ir Aukštesnysis Aš – mano svarbiausi patarėjai. Tiesiog esu. Būti – ir viskas. Visa, ko reikia, ateina savaime.

Oi, kaip ankstesnė mano versija nemėgo rašyti! Tai buvo išbandymas. O dabar? Galiu sėdėti valandų valandas ir rašyti. Tai tapo viena iš mano mylimiausių formų saviraiškai.

Taip pat šiandien myliu analizuoti – matau visumą, atrandu, kur ir per kokias duris žmogus įžengė į „pelkę“, kokios durys atidarytos ne iš savo sielos.

Turiu savo kurtų praktikų, kurios veikia kaip subtili operacija – paleidžiame baimes, protėvių programas ir tampame laisvi kurti tą gyvenimą, apie kurį slapta svajojame.

Kai rašiau pirmąją versiją, nežinojau, ką veikiu šioje Žemėje. Dabar žinau: mano karminė užduotis – analizuoti pagal priežasties ir pasekmės dėsnį. O mano misija – nešti šviesą, kuri transformuoja, ir meilę, kuri gydo sielas.

Jei įdomi mano senoji versija, ją rasite čia:

https://www.facebook.com/share/p/1BxoRw6Nam/

O čia – naujoji, 2 dalis:

Visatos žaidimas „Gyvenimas“

Jei turi vaizduotę – skaityk. Jei neturi – tai ženklas, kad tavo intuicija užblokuota. Gal dėl nepasitikėjimo savimi, gal dėl netikėjimo gyvenimu. Ir dar svarbu, jei skaitote iš logikos- jūs nieko nesuprasite, jei skaitote iš širdies, jūs jaučiate kas su jumis rezonuoja.

Tai, ką papasakosiu, supras ne visi. Kad suprastum giliau, turi pažinti save giliau. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tai tik kelio etapas. Visi mes žaidžiame šį žaidimą skirtinguose lygiuose. Kaip bet kuriame žaidime, negali pereiti į aukštesnį lygį, neįvykdęs misijos ankstesniame.

Gyvenimas – tai Visatos žaidimas. Jis mokys tave tol, kol išmoksi. Grėbliai – kartojasi. Kol suprasi.

Šiandien aš jį suprantu. Gal net sakyčiau, kad pasiekiau X lygį. Bet kuo aukščiau – tuo daugiau atsakomybės. Pirmajame lygyje gali klysti dešimt kartų – nieko tokio. Penktajame – viena abejonė, viena netyra mintis, ir pyst... kritai. Bet ne į blogį – į patirtį.

Tai vadinama sąmoningumu. Kuo daugiau šviesos, tuo daugiau skaidrumo. Kuo daugiau žinojimo – tuo daugiau būtinybės gyventi tikrumu.

Trumpa formulė:

8–8–8

8 val. dirbi, 8 val. gyveni, 8 val. miegi.

Tokiu ritmu tu žaidi, o ne išgyveni.

Kad žaidimas būtų sėkmingas, reikia:

Pažinti savo tamsą.Ir nešti ją į šviesą.

Kaip veikia sąmoningumas?

Sąmoningumas – tai šviesa. Ji apšviečia ne tik mūsų vidų, bet ir visą aplinką. Sąmoningas žmogus – tarsi žvakė tamsiame kambaryje. Jo šviesa pažadina kitus. Sakoma, kad vienas sąmoningas žmogus gali apšviesti 100 ar net daugiau. Tai vyksta be žodžių – per buvimą, vibraciją, tylą.

Visatos sąmonė – tai informacijos ir energijos laukas, jungiantis viską, kas gyva. Kai tampame sąmoningi – galime prisijungti prie šio lauko, gauti atsakymus, pajusti vedimą.

Tada veikia tas mistinis jausmas:

„Nežinau, iš kur žinau, bet žinau.“

Tai – kolektyvinės sąmonės išmintis, prie kurios mes prisijungiame, kai būname savyje.

Sąmoningas žmogus:

Mato priežastis ir pasekmes.

Paleidžia, kas nebetarnauja.

Gyvena pagal tikrąją prigimtį.

Kylant vibracijoms – keičia ne tik save, bet ir pasaulį.

Mano sąmoningumo taisyklės:

Aš esu sau Nr. 1. Nes tik pilna savimi galiu dalintis su kitais.

Klausausi intuicijos. Ji – mano vidinis GPS.

Paleidžiu kontrolę. Pasitikiu gyvenimo tėkme.

Gyvenu dabar. Ne vakar, ne rytoj – šiandien.

Būk atsakingas už savo gyvenimą.

Bet neprisiimk svetimų kuprinių, kiekvienas turi nešti savo naštą.

Gyvenimas yra žaidimas – ir jis NUOSTABUS.

Kai prisiimi atsakomybę – jis tampa TAVO.

Kiekvienas lygis – tai dovana.

Būk drąsus, sąžiningas ir tikras.ff0f6eb6db3f4d7f8d47288e983b09d8.webp

Nešk savo sąmoningumą kaip švyturį –

ne tik sau, bet ir pasauliui.

Su meile,

Daiva

Pasidalink savo mintimis – man įdomu išgirsti.

Žymos: #VisatosŽaidimasi #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Intuicija #Vibracija #SielosKelias #SielosVedliai #Ezoterika             

Dvasinis pabudimas - kas tai ?

Budizmas: Nubudimas kaip išsilaisvinimas

Budizmo tradicijoje sielos nubudimas siejamas su nušvitimu (bodhi). Buda mokė, kad žmogaus kančios kyla iš prisirišimų ir neišmanymo, todėl tikrasis nubudimas įvyksta tada, kai individas supranta, kad visi reiškiniai yra laikini ir nėra „aš“ ar atskiros asmenybės. Pasiekus nušvitimą, žmogus atsikrato samsaros (gimimų ir mirčių rato) ir pasiekia Nirvaną – galutinį išsilaisvinimą nuo kančių ir troškimų.

Induizmas: Atmanas ir mokša

Induizmo tradicijoje sielos nubudimas siejamas su atmano (tikrojo savęs) suvokimu. Vedose ir upanišadose mokoma, kad žmogus išgyvena daugybę gyvenimų per reinkarnaciją, kol pasiekia mokšą – išsilaisvinimą iš gimimų ir mirčių rato. Šis procesas įvyksta tada, kai žmogus supranta, kad jo siela (atman) yra viena su visatos dvasia (Brahmanu). Kelias į šį suvokimą gali vykti per jogą, meditaciją, bhaktį (pasišventimą Dievui) ar dvasinį mokymąsi.

Taoizmas: Harmonija su Dao

Taoizmas sielos nubudimą sieja su gyvenimu harmonijoje su Dao – viską apimančiu gamtos ir visatos principu. Nubudęs žmogus supranta, kad reikia gyventi be pasipriešinimo, sekti natūralų gyvenimo tėkmės ritmą ir nesistengti kontroliuoti visko per protą. Tikrasis išsilaisvinimas čia ateina per vidinę ramybę ir vienovės su gamta patyrimą.

Krikščionybė: Dvasinis atgimimas

Krikščioniškoje tradicijoje sielos nubudimas dažnai vadinamas dvasiniu atgimimu. Tai įvyksta per tikėjimą, maldą ir sąmoningą gyvenimą pagal Dievo valią. Kristus mokė apie būtinybę „gimti iš naujo“, kas reiškia vidinį persikeitimą, dvasinę transformaciją ir gyvenimą meilėje bei nuolankume.

Sufizmas: Meilė ir Dievo artumas

Islamo mistinė tradicija sufizmas moko, kad sielos nubudimas įvyksta per Dievo meilę ir vienybę su juo. Per sufijų praktikas, tokias kaip dhikr (Dievo vardo kartojimas), poezija, šokiai ir meditacija, žmogus palaipsniui atsikrato ego ir pasiekia būseną, kurioje jaučia visišką vienybę su Dievu.

Šiuolaikinė dvasinė filosofija

Daugelis šiuolaikinių dvasinių mokytojų, tokių kaip Eckhartas Tolle, Dalai Lama ar Deepakas Chopra, kalba apie sąmoningumo plėtimą kaip sielos nubudimą. Jų požiūriu, tikrasis pabudimas reiškia išsivadavimą iš minčių kontrolės, ego identifikacijos ir grįžimą į dabarties akimirką.

Nors skirtingos filosofinės ir religinės sistemos naudoja skirtingas sąvokas, visos jos sutaria, kad sielos nubudimas yra perėjimas iš iliuzijos į tikrąją realybę, vidinę ramybę ir visumos suvokimą. Tai procesas, kurio metu žmogus atranda save ne kaip atskirą individą, bet kaip dalį visatos sąmonės.

Kaip aš matau dvasinį nududimą

Dvasinis prabudimas – tai gilus ir transformuojantis procesas, kai žmogus praranda senąsias iliuzijas apie save, pasaulį ir kitus. Tai kelionė į tikrąjį save, į savastį, kurioje slypi autentiškumas, laisvė ir meilė sau. Prabudimas nėra susijęs su išorinėmis priemonėmis, tokiomis kaip joga, meditacija, taro kortos ar kristalai. Tai tik įrankiai, padedantys kelionėje, tačiau tikroji esmė slypi giliau – tiesą atskleidžiantiems potyriams ir susidūrimui su savo vidiniais šešėliais.

Dvasinis prabudimas prasideda nuo iliuzijos praradimo. Mes suvokiame, kad daugelis dalykų, kuriais tikėjome ar kuriuos įpratome laikyti savaime suprantamais, tėra socialinės kaukės, programos ar suvaidintos rolės. Tai procesas, kuris gali būti labai skausmingas, nes tiesa kartais skaudžiausiai sukrėčia, bet ji yra reikalinga, kad galėtume pamatyti save tikrą.

Iliuzijos gyvenime formuojasi nuo vaikystės. Visuomenė, tėvai, mokykla – visi jie mums perša tam tikrus vaidmenis, lūkesčius ir standartus. Mes prisitaikome, kad jaustumės mylimi, priimti ar saugūs. Tačiau suaugę pradedame jausti, kad gyvename ne pagal savo tikrąjį "aš", o pagal kitų įsivaizdavimus apie mus. Tai yra kaukės, kurias nešiojant galima prarasti ryšį su savimi.

Kai dvasinis prabudimas prasideda, kaukės ima byrėti. Mes pradedame matyti tiesą apie save ir kitus. Dažnai žmonės, kurie mus supa, tampa tarsi veidrodžiais, rodančiais, kokias vidines problemas ar šešėlius turime. Jei mus erzina kitų elgesys, tai gali būti signalas, kad tas pats slypi ir mumyse. Toks susidūrimas su savimi yra vienas sunkiausių, nes jis reikalauja pripažinti tai, kas iki šiol buvo nepriimtina.

Dvasinio prabudimo procese dažnai ateina laikotarpis, vadinamas „tamsiosios sielos naktimi“. Tai etapas, kai atrodo, kad viskas aplink griūva: santykiai, darbai, lūkesčiai, o viduje tvyro emocinė sumaištis. Tai įprasta, nes senos struktūros turi griūti, kad atsirastų vietos naujam.

Tamsioji sielos naktis yra tarsi "išvalymas". Ji reikalauja prarasti viską, kas tau nebetarnauja: netikrus santykius, pasenusius įsitikinimus, destruktyvias programas. Tai skausmingas procesas, bet jis leidžia atgimti naujai.

Kai peržengiame tamsiosios sielos naktį, pradedame atrasti savo autentiškumą. Tai reiškia, kad nebijome būti savimi – tiek su savo šviesa, tiek su šešėliais. Priimame save pilnai, nesuvokdami, kad niekas gyvenime nėra nei tik geras, nei blogas – viskas yra tikra, ir tai yra gražu.

Autentiškumas keičia gyvenimą. Mes pradedame rinktis santykius, kurie mus palaiko, veiklas, kurios mums teikia prasmę, ir gyvenimo kelią, kuris atitinka mūsų vertybes. Mes tampame laisvi nuo kitų lūkesčių, nes suvokiame, kad mums nereikia nieko įrodyti.

Sąmoningumas – tai gebėjimas stebėti save ir savo reakcijas be vertinimo. Kai tampame sąmoningi, galime pastebėti senas programas, kurios mus ribojo, ir jas perrašyti. Tai yra pagrindinis dvasinio prabudimo tikslas – tapti savo gyvenimo kūrėju.

Kūrėjo kelias reikalauja atsakomybės. Mes suvokiame, kad viskas, kas vyksta gyvenime, yra mūsų pačių pasirinkimai ir kuriama realybė. Tai didžiulė galia, kuri leidžia keisti savo gyvenimą taip, kaip norime.

Nors dvasinis prabudimas nėra susijęs tik su įrankiais, tokie dalykai kaip meditacija, joga, rašymas ar taro kortos gali padėti geriau suvokti save. Svarbiausia yra naudoti šiuos įrankius sąmoningai, kaip priemonę gilintis į savo vidų, o ne kaip sprendimą pačioms problemoms.

Dvasinis prabudimas yra kelionė, kurią kiekvienas išgyvena savitai. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės, drąsos ir meilės sau. Nors jis dažnai yra skausmingas, jo tikslas – atvesti mus į pilnatvę ir laisvę. Kai suvokiame, kad esame savo gyvenimo kūrėjai, mums atsiveria beribės galimybės. Tuomet suprantame, kad kiekvienas žingsnis – tiek šviesoje, tiek tamsoje – buvo vertingas ir reikalingas.

Dvasinis prabudimas yra apie tai, kaip tapti tikru savimi. Ir kai tai pasiekiame, suvokiame, kad didžiausias stebuklas yra būti autentiškam.

Būkite savimi ir būsite savo gyvenimo kūrėjais 😊🌟

Daiva 💖

Žymos: #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Empatija #Harmonija #SielosKelias #Nubudimas  

Gyvenimo mokytojai ir jų įtaka

Gyvenime mes nuolat mokomės. Kartais mokytojais tampa ir ne būtinai tik tradiciniai švietėjai – mokyklos ar universitetų dėstytojai, kartais – knygos, filmai, pokalbiai su draugais ar net netikėtai išgirsta frazė. Bet ar mes visada pripažįstame, kokią reikšmę jie turi mūsų augimui ir įtakai mūsų gyvenimui ?

Mokytojų energija – atverti žinių kanalai

Kiekvienas mokytojas, kuris ateina į mūsų gyvenimą, yra savotiškas kanalas, per kurį mes gauname žinias ir informaciją. Tai gali būti net ne žmogus, o situacija ar patirtis, priverčianti mus keistis, suvokti, atrasti naujus kelius. Tačiau ar mes visada priimame šiuos mokytojus? Kartais dėl ego ar išankstinių nuostatų mes atmetame tai, kas gali būti svarbu mūsų sielos evoliucijai.

Pirmieji mokytojai – nuo vaikystės

Pirmąsias pamokas gauname iš tėvų. Jie moko mus spalvų, formų, kalbos. Be šių pradinių žinių vėlesnis mokymasis būtų neįmanomas. Tačiau suaugę mes vis dar turime mokytojų – jie gali būti įvairių formų: dvasiniai vedliai, mentorės, terapeutai, partneriai, kolegos ar net žmonės, kuriuos sutinkame atsitiktinai.

Ego ir nepriimti mokytojai

Kartais atsisakome priimti tam tikrus žmones kaip mokytojus, manydami, kad jau viską žinome. Bet atmesti mokytoją – tai atmesti tą žinių dalį, kurią jis mums atneša. Kai nepripažįstame mokytojų svarbos, mes nesąmoningai blokuojame savo pačių mokymosi procesą ir augimą.

Mokytojų nuvertinimas – savęs nuvertinimas

Jeigu mes nevertiname žmonių, iš kurių mokėmės, jei sakome, kad „šis mokytojas buvo nieko vertas“, „šio žmogaus informacija nevertinga“, mes automatiškai menkiname ir savo paties žinias. Štai tarkime jūs prisimenate savo pradinių klasių mokytoją, ir menkinate jį/ją, kad jis tai jau jūsų nieko neišmokė, taip jūs blokuojate tą žinių kanalą. Tai gali sukurti vidinį bloką, kai jaučiamės nepakankamai geri, nepasiruošę mokyti kitus ar net dalintis savo patirtimi.

Dėkingumas atveria kelius

Kai pripažįstame visus savo mokytojus, nuo tų, kurie išmokė mus skaityti, iki tų, kurie atvėrė gilius dvasinius suvokimus, mes tampame atviresni žinioms ir energijoms. Dėkingumas už gautas pamokas atveria naujus kanalus mokymuisi ir augimui.

Mokytojų mūsų gyvenime yra daug, bet tik nuo mūsų priklauso, ar mes juos priimsime ir kaip leisime jų žinioms veikti mūsų gyvenimą. Kai suvokiame, kad kiekvienas žmogus, situacija ar patirtis yra potencialus mokytojas, mes atveriame duris nuolatiniam tobulėjimui ir išminties kaupimui.

Pasidalink patirtimi apie savo gyvenimo mokytojus 💖

Daiva 💖

Žymos: #DvasinisAugimas #Sąmoningumas #Dėkingumas #GyvenimoMokytojai #SielosKelias #Ego